Gyvensenos medicinos asociacija: jaučiame pareigą pasakyti tai apie veganizmą

Paulius Jarusevičius-4FoStudio nuotr.

2017 m. gruodžio 29 d. BNS išplatino Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės paskelbtą informaciją apie ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje gydytą septynerių mėnesių kūdikį. Gyvensenos medicinos asociacijos valdyba susisiekė su gydyto kūdikio mama ir gavo detalų jos paaiškinimą bei susipažino su gydyto kūdikio epikrize, surašyta 2017 m. gruodžio 23 d.

Iš pateiktų dokumentų ir situacijos aprašymo galima daryti išvadą, kad kūdikio būklė buvo sunki, bet po suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos ligoninėje kūdikio būklė stabilizavosi. Iš ligoninės išrašytas kūdikis ir jo mama jaučiasi gerai.

Neturime teisės komentuoti gydytojų veiksmų ir gydymo proceso, tačiau jaučiame pareigą įvertinti minėtame pranešime paskelbtas kai kurias nuostatas. Jame rašoma: „Pasak medikų, tokios kritinės vaiko būklės priežastis – veganiška mamos ir kūdikio mityba.” Gydymo metu kūdikiui buvo nepilni 8 mėnesiai.  Tokio amžiaus kūdikis daugiausiai maitinasi motinos pienu. Pasak mamos, ji nuo 6 mėnesių, kaip ir rekomenduojama, davė kūdikiui papildomai vaisių, daržovių ir skystų košelių. Iki ligos vaikas vystėsi normaliai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mėsą kūdikiui duoti nuo 7 mėnesio. Taigi gydytojų teiginys, kad vaiko būklė galėjo būti susijusi su jo veganiška mityba, neatitinka realybės.

Vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo Vaidoto Urbono teiginys, kad augančiam kūdikiui būtina gauti ne tik motinos pieno, bet ir mėsos, kiaušinių, žuvies, yra netikslus ir klaidinantis. Į tokio amžiaus kūdikio mitybos racioną net ir įtraukti minėti produktai negalėjo turėti jokios įtakos išsivysčiusiai anemijai.

Kūdikio mityba, anot mamos, sutriko jam susirgus vėjaraupiais ir vaikui pradėjus viduriuoti bei atmetinėti maistą. Vėliau kūdikio mityba nebuvo medikų tinkamai įvertinta.

Ligoninėje kūdikiui buvo diagnozuota ūmi žarnyno infekcija. Kūdikiui buvo nustatytas vitamino B12 trūkumas, kuris negalėjo išsivystyti ūmios infekcijos metu. Tokio amžiaus vaikas B12 gali gauti tik su motinos pienu. Galima daryti prielaidą, kad dėl galimai žymaus B12 trūkumo mamai, kūdikiui išsivystė B12 anemija ir nusilpo kūdikio imuninė sistema bei sutriko virškinimas. Mokslinėje literatūroje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad B12 anemijos simptomai dažniausiai pasireiškia 2–12 mėn. kūdikiams. Veganiškai besimaitinančios mamos patenka į didesnės rizikos grupę, todėl jos turėtų pasidaryti vitamino B12 tyrimą. Tačiau ir neribojančioms mitybos mamoms 1-ai iš 20 ir dažniau pasitaiko B12 anemija. Moterims, kurioms trūksta B12, yra padidėjusi nevaisingumo ir priešlaikinio gimdymo rizika.

Gyvensenos medicinos asociacija rekomenduoja visoms nėščioms ir maitinančioms mamoms bei moterims, turinčioms vaisingumo problemų, išsitirti B12 ir homocisteiną. Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į kraujo plazmos HTC (kraujo tirštumo žymuo) bei MCV (vidutinis eritrocitų dydis). Sumažėjęs HTC, padidėjęs MCV ir (arba) homocisteinas esant B12 trūkumui rodytų pažengusią B12 stokos mažakraujystę (perniciozinę anemiją). Tokiu atveju būtų rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir anemiją gydyti B12 injekcijomis. Vitaminu B12 praturtinto maisto, papildų, lipdukų ar purškalų naudojimas rekomenduojamas tik kaip profilaktinė priemonė. Nustačius B12 trūkumą, gydymą turėtų skirti šeimos gydytojas.

Gyvensenos medicinos asociacijos nuomone, pagrindinė minimo kūdikio sveikatos sutrikimo priežastis buvo B12 trūkumas, išryškėję jo klinikiniai požymiai (virškinimo sutrikimas, nervų sistemos dirglumas ir nusilpusi imuninė sistema) ir dėl to išsivysčiusi grėsminga mažakraujystė. Baltymų trūkumas galimai išsivystė kaip antrinė komplikacija.

Pagrįstai kyla klausimas, kodėl mamai ją prižiūrintys medikai nei nėštumo metu, nei ligoninėje, kur vaikui buvo nustatyta B12 anemija,  nepasiūlė išsitirti B12 ir nepaskyrė atitinkamo gydymo? Mama apie galimą B12 trūkumą buvo skaičiusi, todėl savo iniciatyva prieš ir nėštumo laikotarpiu vartojo papildus su vitaminu B12 ir buvo įsitikinusi, kad to pakanka. Mama mitybą pakeitė prieš kelis metus iki nėštumo dėl priežasčių susijusio su jos sveikatą. Šeimos daktarė apie jos gyvenseną buvo informuota. Mūsų nuomone, tiek tarp medikų, tiek visuomenėje trūksta informacijos apie galimas sunkias B12 anemijos pasekmes, ypač nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Mes skatiname visas moteris: norinčias pastoti, besilaukiančias ir maitinančias, pasitikrinti B12 ir tik tuomet, pasitarus su gydytoju ar gyvensenos medicinos specialistu, vartoti atitinkamus maisto papildus ar vaistus. Akcentuojame, kad B12 anemijos rizika gresia ne tik veganams, bet pastariesiems šis klausimas yra itin aktualus.

Ligoninė nurodo, kad Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija, teikianti mitybos rekomendacijas visos Europos šalims, vegetarišką dietą vaikams laiko nepriimtina ir neskirtina, o vegetariškos – nerekomenduoja. Reikia pripažinti, kad šaltinis cituojamas netiksliai ir tendencingaiMinėta organizacija nevartoja tokių terminų, o rašo: „Veganiška mityba turėtų būti praktikuojama tik esant tinkamai medicininei ar dietetiko priežiūrai, užtikrinant, kad kūdikis gautų patikimą vitamino B12, vitamino D, geležies, cinko, folio, ilgos grandinės n-3 (omega-3) polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, baltymų ir kalcio, ir kad ta mityba yra pakankamo maistingumo ir energinės vertės.“ Pažymime, kad tai tik minėtos organizacijos nuomonė.  Panašios nuomonės laikosi Vokietijos pediatrų ir paauglių medicinos asociacija, kuri teigia, kad be papildų vaikų veganiška mityba nėra subalansuota. Indijos dietetikos asociacija įspėja, kad nėščioms veganėms moterims dėl galimo baltymų trūkumo didėja infekcijų rizika.

2009 ir 2014 m. Mitybos ir dietetikos akademija (Academy of Nutrition and Dietetics) paskelbė savo poziciją, kad gerai suplanuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika, pilnavertė maistinėmis medžiagomis, tinkama visais amžiaus tarpsniais, įskaitant besilaukiančias ar krūtimi maitinančias moteris, kūdikius, paauglius, suaugusius ir pagyvenusius žmones, bei yra naudinga kai kurių ligų prevencijai ir gydymui.  Šią poziciją dėl vaikų mitybos palaiko Australijos nacionalinė sveikatos ir medicininių tyrimų taryba, Portugalijos nacionalinė sveikos mitybos skatinimo programa, Kanados pediatrų asociacija, Britanijos mitybos fondas. Britanijos dietetikos asociacija 2017 rugpjūčio 7 d. atnaujino memorandumą su Britų veganų draugija, kuriame pabrėžiama, kad gerai suplanuota veganinė mityba tinkama visoms amžiaus grupėms. Harvardo medicinos akademija 2017 gruodžio 4 d. paskelbė, kad vegetarinė mityba turi privalumų sveikatai: galimai mažina MTL (blogąjį cholesterolį), mažina kraujospūdį, mažina KMI (kūno masės indeksą). Dėl šių priežasčių siejama su ilgaamžiškumu ir sumažėjusia daugeliu chroniškų ligų rizika.

Straipsnyje minimas atvejis ir viešai paskelbta netiksli informacija sukėlė visuomenės susipriešinimą, maitinančiai mamai stresą. Manome, kad demokratinėje visuomenėje reikia skatinti toleranciją. Medikai neturėtų kaltinti pacientų dėl jų pasirinkto gyvenimo būdo, bet turėtų padėti pacientui suprasti rizikas, esant problemoms bendradarbiauti, laiku atlikti tyrimus ir patarti, kaip šias problemas spręsti. B12 anemijos prevencija turėtų tapti visos visuomenės rūpesčiu. Daugelyje pasaulio šalių plačiai prieinamas vitaminu B12 papildytas maistas. Tokio maisto gamybos skatinimas galėtų tapti viena iš Vyriausybės veiklos krypčių.

Gyvensenos medicinos asociacija (Direktorė Eglė Minevičienė. Valdybos nariai: dr. Mindaugas Dūdonis, Paulius Jaruševičius, Ieva Kauneckė, prof. dr. Dalia Sekmokienė)

Literatūros sąrašas

  1. Experts warn parents of the risks of getting vegan diets wrong in young children. ESPGHAN, Prague, 11 May, 2017.
  2. Nutrition Committee of the German Society of Paediatrics and Adolescent Medicine Bührer C, Genzel-Boroviczény O, Jochum F et al. (2014) Ernährung gesunder Säuglinge.
  3. Association (IDA) New Dehli 2017 liepos 18 d. Interneto prieiga: http://ptinews.com/news/8899164_Vegan-diet-may-affect-immunity–say-health-experts.html.
  4. Craig WJ, Reed Mangels A, American Dietetic Association (2009) Position of the American Dietetic Association: vegetarian diets. J Am Diet Assoc 109: 1266–1282.
  5. Nadia Roumeliotis, MD, David Dix, MB, and Alisa Lipson, MD Vitamin B12deficiency in infants secondary to maternal causes https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3470622/
  6. R Clari,FN Vigotti,F Leone,R Attini,G Cabiddu,G Mauro,N Castelluccia,N Colombi,I Capizzi,A Pani,T Todros,P Avagnina. Vegan–vegetarian diets in pregnancy: danger or panacea? A systematic narrative review. BJOG, 20 January, 2015.
  7. National Health and Medical Research Council (Hg). Eat for health. Australian dietary guidelines. National Health and Medical Research Council, Canberra, 2013.
  8. National Programme for the Promotion of a Healthy Diet, Direção-Geral da Saúde (Hg). Guidelines for a healthy vegetarian diet. Lissabon (2015)
  9. Amit M (2010) Vegetarian diets in children and adolescents. Paediatr Child Health 15: 303–314 [reaffirmed 2014]
  10. BDA news 2017 08 07. Interneto prieiga: https://www.bda.uk.com/news/view?id=179

Parengta pagal: sveikuoliai.lt

Rašyti komentarą