Smarvė – neatsiejamas pietinės Klaipėdos bruožas

Klaipėda – gražus miestas. Tačiau pietinius miesto kvartalus jau ne vieną dešimtmetį kamuoja periodiškai užplūstanti siaubinga smarvė. Metai bėga, tačiau niekas negali nustatyti smarvės šaltinio, juolab nustatyti, ar tie nemalonūs kvapai kenkia sveikatai. Negali, ar nenori?

„Kai kurie politikai nori uždrausti rūkyti balkonuose. Ne kaimynų dūmai balkone yra problema. Jau labai seniai miegame uždarytais langais, o balkone skalbinių nebedžiaustome dėl siaubingos smarvės. Nors Dumpiai nuo mūsų namų – daugiau nei už 3 kilometrų. Tačiau blogas kvapas mus pasiekia“, – sako dažnas pietinės Klaipėdos dalies gyventojas.

Tai tęsiasi jau metų metus. Tačiau tiek miesto valdžia, tiek už visuomenės sveikatą atsakingos institucijos tik imituoja veiklą. Miesto vadovai tik prieš rinkimus prisimena šią problemą ir suskumba atvykti į gyventojų organizuojamas protesto akcija. Tačiau tik šmėstelėjimu prieš kamerų objektyvus ir teapsiribojama. Jokių konkrečių veiksmų nesiimama.

Kreipėsi į prokuratūrą

Šį rudenį pietinės miesto dalies gyventojai, nebeapsikentę ištisą dešimtmetį kamavusios smarvės rugsėjo mėnesį kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo

Klaipėdiečiai prokurorų reikalauja nustatyti, iš kur gyvenamojoje aplinkoje atsiranda bjaurūs fekalijų, puvinio ir supuvusių kiaušinių kvapai, nuo kurių ima pykinti, skaudėti galvą, gyventojai dėl smarvės negali atidaryti langų.

„Darosi nebeįmanoma gyventi šioje miesto dalyje, nes dėl vyraujančio bjaurus kvapo patiriame daug nepatogumų“, – pareiškimo tekstą citavo Ligita Girskienė. Pareiškime teigiama, kad pastaruoju metu smarvė suintensyvėjo ir ji atsiranda dažniau nei būdavo anksčiau.

Gyventojai, kurių net 4500 pasirašė po kreipusi, pageidauja, kad būtų nustatytas kvapo skleidėjas, paimti kvapo mėginiai ir kvapo sudėtis būtų ištirta.

Spėjama, kad pagrindiniai taršos skleidėjai – keturios bendrovės, tarp jų ir atliekų pūdymo cechas bei sąvartynas. Be UAB „Branda LT“ minėtoje teritorijoje veikia ir AB „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginiai, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdomas buitinių atliekų sąvartynas, AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai.

Kas skleidžia smarvę, valdininkai nenustato iki šiol, esą taršos normos neviršijamos.

Padidėjo užterštumas

Spalio pabaigoje vyraujant ramiems ir šiltiems orams aplinkosaugininkai Klaipėdos mieste fiksavo nepaprastai didelį užterštumą kietosiomis dalelėmis. Tuo pačiu pietinių miesto kvartalų gyventojai duso nuo iš Dumpių kaimo sklindančios smarvės, kuri jau ne vieną dešimtmetį kamuoja klaipėdiečius.

Kietųjų dalelių ore vidutinė paros norma yra 50 μg/m3, tačiau taršos matavimo stotelė centrinėje miesto dalyje spalio viduryje fiksavo 66 μg/m3 koncentraciją, o Šilutės plente – perkopė net 100 μg/m3 ribą. Kitaip tariant, tarša leistiną normą buvo viršijusi du kartus.

Vienintelis būdas sumažinti kietųjų dalelių skverbimąsi į plaučius – gatvių plovimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių poskyrio duomenimis, miesto gatvių plovimas „buvo atnaujinamas naktimis atsižvelgiant į oro temperatūrą“. Tik ar kas nors matė tas gatvių plovimo mašinas?

Laimei, miesto valdžiai į pagalbą atėjo gamta, prasidėjo darganoti orai ir nesiliaujantys lietūs nuplovė visas dulkes.

Uoste tarša mažėja

Įdomu tai, kad tomis dienomis uoste situacija buvo priešinga. Pasak uosto atstovų, iš uosto teritorijos sklindanti tarša normų neviršijo. O jei tos normos nors kažkiek ima didėti, išsyk suskumbama užkirsti kelią didesniam taršos didėjimui. Taip pat buvo suvaldytas ir nemalonių kvapų sklidimas.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūro Drungilo, uosto administraciją ir atskiras uosto įmones susitelkti paskatino karšta visomis prasmėmis praėjusi vasara.

„Perdislokavome taršos matavimo stoteles. Vieną jų pastatėme prie jūrų krovinių kompanijos „Bega“, kitą – prie AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) ir prie AB „Klaipėdos naftos“. Pajungėme uosto kompanijas, įmones, prie kurių stovi taršos stotelės, todėl taršos iš uosto nebefiksuojame. Įmonės vykdo prevenciją, realiu laiku jos vykdo stebėjimą. Kai užterštumas kietosiomis dalelėmis kyla, įmonės iškart reaguoja. Ir mes matome, kaip tarša išsyk mažėja. Šios priemonės padėjo suvaldyti situaciją“, – sakė A. Drungilas.

Spalio mėnesio duomenys rodo, kad kietųjų dalelių vidurkiai prie „Begos“ ir KLASCO neviršijo 20 μg/m3. Prie „Klaipėdos naftos“ kietųjų dalelių koncentracija buvo pasiekusi 25 μg/m3. Primename, kad norma – 50 μg/m3.

„Akivaizdu, kad iš uosto pusės taršos nėra. Nuo to laiko, kai buvo reaguota į gyventojų skundus, užterštumo normos nebuvo viršytos. Mūsų rodikliai mažiau nei du kartus mažesni už normas. Nemalonių kvapų normos taip pat nebuvo viršytos. Kvapų norma yra 8 europiniai kvapo vienetai. Mes fiksuojame tik iki 2-3 vienetų“, – sakė A. Drungilas.

Smirdi ir kiti kvartalai

O ką miesto gyventojams gero nuveikė miesto vadovai? Meras V. Grubliauskas žadėjo inicijuoti taršos ir kvapų fiksavimo stotelių įrengimą pietinėje miesto dalyje. Deja, iki šiol pažadas neištesėtas.

Gyventojai tvirtino, kad smarvė pietinėje Klaipėdos dalyje juos kamavo visą spalį. Būtent tomis dienomis bendrovė „Branda“ sugalvojo vartyti kompostą.

Daugiabučių namų gyventojų bendrijos „Bandužiai“ pirmininkė L. Girskienė bendraudama su „Bundančia Klaipėda“ stebėjosi, kodėl niekas neieško taršos šaltinių pačiame mieste. „Yra buvę atvejų, kad smirdėti pradėjo nuo Baltijos prospekto ir smarvė sklido iki Rimkų. Nuo Rimkų iki Dumpių – jokio kvapo, o Dumpiuose – vėl smarvė“, – įdomų faktą atskleidė L. Girskienė.

Tikėtina, kad nemalonūs kvapai galėjo atsklisti iš Klaipėdos pašonėje veikiančių įmonių biodegalus gaminančios UAB „Mestilla“ ir komunalines atliekas, taip pat ir valymo įrenginiuose nusėdusį dumblą kūrenanti UAB „Fortum Klaipėda“.

„Asmeniškai aš turiu išsaugojusi 2010 m. siųstus raštus Visuomenės sveikatos centrui. Tačiau iki šiol ši problema iki šiol taip ir neišspręsta“, sakė L. Girskienė.

Kvapai normų neviršija?

Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore, kai žmonės užuodžia kvapą, yra 1 europinis kvapo vienetas. Didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė – 8 europinių kvapo vienetų (OUE/nr’).

Spalio 4 d. buvo surengtas neplaninis Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jame visų institucijų atstovai. Jame dalyvavęs Aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas informavo, kad periodiškai atliekami visų Dumpiuose esančių įmonių neplaniniai patikrinimai. Trijose iš jų patikrinimai jau pasibaigę ir pažeidimų nenustatyta. Vienoje iš jų, „Grigeo Klaipėda“, įvyko gaisras, kurio metu Dumpiuose iš rikiuotės išėjo „Grigeo Klaipėda“ biologinių nuotekų valymo įrenginiai.  Į įmonės biologinius nuotekų valymo įrenginius buvo atsivežtas gyvasis dumblas, kuris padėjo atstatyti nuotekų valymo įrenginių darbą. Jis galėjo skleisti nemalonų kvapą.

Tačiau kvapo ribinės koncentracijos vertė neviršijo 8 vienetų, todėl skelbti ekstremaliosios situacijos Klaipėdos mieste dėl oro taršos ir kvapo poreikio nebuvo.

Rašyti komentarą