Amžinas klausimas – miestas prie uosto ar uostas prie miesto

Klaipėdos ar Vilniaus specialistai geriausiai išmano jūrinius reikalus? Ar Baltijos jūros pakrantėse turi būti modernaus laisvalaikio ar teršiančios krovos zonos? Būtent į šiuos klausimus ieškota atsakymų gegužės 5 d.,  Klaipėdos universitete vykusioje Lietuvos jūrinės bendruomenės konferencijoje „Jūrinė savivalda – „mėlynojo augimo“ strategijos svertas“. Šios konferencijos iniciatoriai – Strateginės savivaldos instituto direktorius prof. Stasys Paulauskas, Seimo nariai prof. Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos skyrius. 

Tai nebuvo eilinis garbių žmonių suvažiavimas. Konferencijoje buvo aiškiai nubrėžtos atsakomybių perdavimo regionams gairės, kurių svarbą akcentavo Seimo narys prof. A.Kirkutis. Pirmajame laikraščio numeryje jau minėta Lietuvos jūrų taryba, kuri bazuotųsi Klaipėdoje, anot prof. A.Kirkučio, yra kaip įrankis Vakarų Lietuvos regiono plėtrai. Antrajame pranešime, kurį skaitė prof. S.Paulauskas, buvo pabrėžta, kad reikia efektyviau išnaudoti kiekvieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kvadratinį metrą. Ši žemė yra brangi ne tik finansiškai, bet ir morališkai, nes Lietuva pajūrio ruožo neturi daug. Taip pat, anot S. Paulausko, uostą reikia perduoti miesto bendruomenei, nes dabar uostas ir miestas savo strateginius planus kuria atskirai. Trečiasis pranešimą skaitė autobusu į Klaipėdą atskubėjęs vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys. Apie Lietuvos regioninę politiką pranešimą pradėjęs žemaitiškai, prelegentas pristatė nuveiktus darbus ir nurodė konkrečius terminus, kada bus įgyvendinami regionų plėtros projektai, tokie kaip 2018 m. numatoma galimybė savivaldybėms pasilikti daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir t.t. G.Surplys taip pat akcentavo būtinybę ne tik savivaldybėms efektyviau bendradarbiauti tarpusavyje, bet ir „padėti jam padėti mums“, t.y. savivaldybių atstovams nuolat teikti pasiūlymus ministerijai, kuri privalės į juos atsižvelgti.

Aušra Feser, kuri yra Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, savo pranešime akcentavo, kad Kuršių nerija yra lyg kitoks magiškas pasaulis, kuris ne veltui yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Nepaisant to, anot A.Feser, tai yra per mažai išnaudojama reklamuojant patį kraštą. Vienas įrodymų – Klaipėdos miestas yra reklamuojamas su Kuršių nerijos vaizdais, tačiau apie pačią Smiltynę ar parką nėra užsimenama. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas pristatė uosto rezultatus bei plėtros planus, akcentuodamas plėtros į jūrą būtinybę. Taip pat susitikime pranešimus skaitė AB „Klaipėdos laivų remontas“ direktoriaus pavaduotojas Benediktas Petrauskas, Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Čyžienė. Konferencijos pabaigoje buvo pristatyta Jūrinių reikalų agentūros idėja, kuri yra efektyvus būdas ne tik pritraukti investicijų būtent į Vakarų Lietuvos regioną, bet ir formuoti Klaipėdos miesto vaizdą „mėlynojo augimo“ pagrindu. Svarbu ne senais būdais didinti teritorijas teršiančioms krovoms, bet išnaudoti esamą teritoriją pagal naujausius standartus, kaip tai yra daroma Vakarų šalių uostuose. Taip atsirastų vietos ir gyventojų poilsio, rekreacinėms zonoms. Juk Klaipėda yra uostamiestis, o ne tik miestas šalia uosto.

Rašyti komentarą