Ar tikrai vanduo Klaipėdos baseine skaidrus?

Ilgus metus lauktas Klaipėdos baseinas netrukus atvers duris. Kaip paaiškėjo, ne visiems šis projektas patinka. Šiame straipsnyje pateiksime oficialią Klaipėdos miesto savivaldybės poziciją ir eilinio piliečio pastebėjimus.

Vanduo būsimajame Klaipėdos baseine ne visiems atrodo skaidrus.

Sausio 26 d., oficialiai pasirašyta naujojo daugiafunkcio sveikatingumo centro koncesijos sutartis. Modernų uostamiesčio baseiną valdys koncesijos konkurso nugalėtojo UAB „Vakarų infrastruktūra“ įsteigta bendrovė „Klaipėdos baseinas“. „Koncesijos sutarties pasirašymas – dar vienas labai reikšmingas žingsnis baseino atidarymo link. Net neabejoju, kad naujasis daugiafunkcinis sveikatingumo centras bus vienas patraukliausių ir jaukiausių sporto ir sveikatingumo objektų Klaipėdoje. Linkiu koncesininkui sėkmės ne tik įgyvendinant savuosius lūkesčius – labai svarbu, kad jie kiek įmanoma labiau sutaptų su miestiečių lūkesčiais – tiek paslaugos kokybės, tiek kainos aspektu“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Objektas koncesininkui perduodamas 15 metų. Sutarčiai pasibaigus bus skelbiamas naujas konkursas. Dalį baseino paslaugų perka Klaipėdos savivaldybė. „Įsigyjame 13 000 valandų per metus. Jos bus skirtos senjorams ir neįgaliesiems, vaikų mokymo plaukti programos vykdymui, sportininkams, – pasakoja Saulius Budinas. – Baseino nuomos kaina savivaldybei buvo vienas iš esminių konkurso vertinimo kriterijų. Takelio valandos nuoma atsieis 14 eurų. Kaune tokia paslauga kainuoja 26eurus.“ Taip pat numatyta, kad per metus savivaldybė baseine galės suorganizuoti 10 renginių nemokamai.

Dugną bus galima pakelti ne visame baseine.

„Bus didelė garbė dirbti naujausiame ir moderniausiame sveikatingumo  centre, kur didelis dėmesys bus skiriamas miestiečių sveikatinimui. Pažadame platų skirtingas paslaugas siūlantį krepšelį, išskirtinį dėmesį šeimoms, vaikams ir senjorams, sportininkams, neįprastoms paslaugoms, pavyzdžiui, nardymui. Kainodara šiuo metu yra rengiama, galime patvirtinti, kad bus atsižvelgta į bendruomenės interesus. Tai buvo akcentuota iš savivaldybės pusės konkurso metu ir mes tai išgirdome. Kainos priklausys nuo pasirinktos paslaugos, kurių miestiečiams bus pasiūlyta tikrai platus spektras“, – teigė konsorciumo vardu kalbėjęs UAB „Vakarų infrastruktūra“ direktorius Vitalijus Kuodis.

Nardymo šachta.

Naujasis baseinas yra vienas svarbiausių uostamiesčio socialinės infrastruktūros objektų. Trijų aukštų, 7400 kv. metrų ploto daugiafunkcis centras yra suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA procedūroms skirtą zoną. Centre įrengtas 10 plaukimo takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas. Jame pirmą kartą Lietuvoje panaudotos pakeliamų dugnų technologijos, kurios baseiną leidžia padalyti į kelias dalis. Kadangi specialus kilnojamas baseino dugnas leis reguliuoti baseino gylį, jį bus galima pritaikyti įvairiausioms rungtims ir vandens užsiėmimams. Daugiafunkciame centre taip pat yra įrengta vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta, kurios gylis siekia 9 m, o plotis – 8 m. Ji bus pritaikyta ir profesionalių narų rengimui. Vienu metu šachtoje galės treniruotis iki 15 narų.

Bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė – 16,2 mln. eurų. Daugiau nei 11,1 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 4,1 mln. eurų.

Pastaba

Prieš trejus metus buvo skelbta, kad baseino statybos kainuos mažiau. Per trejus metus išaugo Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis. Tuomet planuota, kad bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė – 15,823 mln. eurų. Daugiau nei 11,1 mln. eurų projekto įgyvendinimui bus skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 3,72 mln. eurų.

Vanduo drumzlinas…

Klaipėdietis Germanas Čepas.

Klaipėdietis Germanas Čepas tvirtina, kad baseinai yra visi geri. Toks turėtų būti ir Klaipėdos baseinas. Tačiau buvęs sporto meistras turi pastabų tiek pačiam objektui, tiek būsimiems jo valdytojams.

„Prasidėjus statyboms visi miestiečiai manė, kad baseinas bus pritaikytas ne tik sportininkų reikmėms, bet ir sveikatinimui, šeimų poilsiui, laisvalaikiui praleisti. Tačiau pastarajai veiklai šis baseinas bus nepritaikytas, nes jis skirtas tik sportui.

Trijuose ketvirtadaliuose baseino gylis bus 2,5 metro. O dugną bus galima pakelti ketvirtadalyje baseino. Iš pradžių maniau, kad dugnas bus pakeliamas visame baseine, kad būtų galima jį pritaikyti įvairių poreikių žmonės – vaikams, neįgaliesiems, gerai ir ne taip gerai mokantiems plaukti.

Esu neblogas plaukikas, tačiau norėdamas pailsėti turiu atsistoti. Visi sportininkai ilsisi stovėdami, o ne plaukiodami. Jei baseino gylis 2,5 metro, tai dugno tikrai nepasieksiu. O ką daryti tiems, kurie ne taip gerai moka plaukti? Jiems pailsėti neliks galimybės, jei išsinuomos takelį, tai turės plaukti ir plaukti. Nes pakelti bus galima tik dugną tik ties penkiais takeliais, o kituose – ne.

Atrodo, kad pastatytas didžiulis statinys, tačiau jame nebus jokios SPA erdvės. Tiesa, įrengta mažytė burbulinė vonia, kurioje telpa vos du sportininkai. Patys rangovai neįsivaizduoja, kam ji skirta. Sportininkams pasišildyti? Negi jie čia eis šildytis poromis?

Taip pat uždaroje patalpoje įrengta kažkokia SPA vonia. Kokia jos paskirtis? Neįsivaizduoju. Rangovai sakė, kad sąlygose buvo įtrauktas toks reikalavimas, tai ir sumontavome. Taip pat yra dvi pirtelės, tačiau labai mažytės, gal sportininkams pasišildyti, bet poilsiui su šeima nepritaikytos.

Baseino laukiamasis, vestibiulis su registratūra taip pat labai ankštas. Išplanavimas, mano supratimu, tragiškas. Esu matęs daug baseinų. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jau niekas tokių baseinų nebeįrenginėjo, o mes sugebėjome. Turi būti atskiri baseinai apšilimui. Turi būti erdvė šalia baseino, kur pailsėtų sportininkai. Viso to nėra. Tad pagal šį projektą, sportininkai ateina, lipa į baseiną, praplaukia ir išlipę eina lauk.

Ypač mažo dydžio burbulinė vonia.

Užtat pirmame aukšte numatyta daug vietų parduotuvėlėms. Ką juose reikės pardavinėti? Šlepetes? Maudymosi kepuraites?

Na, o kavinė – trečiame aukšte. Nesuprantu, kodėl šiame baseine neįrengtas bokštelis šuoliams nuo tramplino. Svarstant projektą kažkas leptelėjo, kad Klaipėdoje nėra šuolininkų nuo tramplino, tai ir bokštelio nereikia. Tai kaip galėjo būti šuolininkų, jei nebuvo tam pritaikyto baseino?

O juk galėjo padaryti taip, kad baseino dugnas nusileistų iki 5 metrų ir toje vietoje būtų galima nardyti. Dabar nardymo šachta įrengta atskirai, trečiame aukšte. Bet ji bus skirta ne šuoliams nuo tramplino, o nardytojams. Ji trečiame aukšte, o lifto nėra. Tai nardytojai savo įrangą, balionus, akvalangus turės nešti ant pečių. Be to, neaišku, kas ta šachta naudosis? Nes ji reikalinga tik šaltuoju metų laiku, nuo lapkričio mėnesio. Kitais mėnesiais visi treniruosis ežeruose ar jūroje, kur nereikia mokėti už nuomą.

Esu matęs daug baseinų, kurių statybos kainavo 10 mln. eurų. Jie kur kas funkcionalesni, dailesni ir geriau pritaikyti žmonės nei mūsiškis. Kuris kainavo 17 mln. eurų.

Konkursas tik vienam?

Taip pat keisti dalykai vyko su koncesijos sutartimi. Sutartyje buvo nurodyta, kad turi konkurse būti ne mažiau dviejų dalyvių. Tas punktas kažkur dingo. Dalyvavo tik vienas rangovas ir jis laimėjo.

Buvo numatyta, kad koncesininkas privalės apdrausti objektą 28 mln. eurų sumai, o savo civilinę atsakomybę – 7,5 mln. eurų sumai. Įdomiausia, kad niekas Lietuvoje negali apdrausti tokiai sumai. Kas sutiktų drausti pastatą, brangiau, negu kainavo jo statybos? Nepaisant to, savivaldybės taryba tą sutartį patvirtino, tačiau administracijos direktorius Saulius Budinas tuos punktus išbraukė.

Visą SPA centrą ir jame esančias vonias, kurios kainuoja per 30 tūkst. eurų, turėjo įrengti koncesininkas. Paskui stebuklingai šis reikalavimas atsirado rangovui. Taip pat plaukimo takelius žyminčius plūdurus, kurie kainuoja apie 20 tūkst. eurų, taip pat turėjo nupirkti koncesininkas. Tačiau juos jau nupirko rangovas. Tad koncesininkui nieko nebereikia įrenginėti. Jis galės nė vieno euro nebeinvestuoti įrangai įsigyti.

Mano žiniomis, Viešųjų pirkimų tarnyba imsis tirti šią sutartį.

Savivaldybė nuslėpė Centrinės projektų valdymo agentūros raštą, kad konkursas koncesininkui parinkti vyko per trumpai. Konkursas esą didelės apimties, o laiko jame dalyvauti ir pasiruošti buvo skirta per mažai, apie mėnesį. Bet kuris potencialus dalyvis pasiruošti konkursui turėjo per mažai laiko. Vien įsigilinti į aprašą, išstudijuoti sąlygas, apklausti įrangos tiekėjus ir dokumentams paruošti dviejų trijų savaičių turėjo nepakakti. Kas kita, jei laimėtojas buvo aiškus iš anksto ir sutartis skirta konkrečiai vienai įmonei. Tuomet neverta stebėtis“, – tokius pastebėjimus išsakė G. Čepas.

Įpareigojimas investuoti išlieka

Burbulinė vonia dviem.

Į kai kuriuos G. Čepo iškeltus klausimus atsako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovydaitis (kalba netaisyta):

„Iki objektas neperduotas statytojui/užsakovui (savivaldybei), jame šeimininkauja tik rangovas. Kol kas mūsų prašymu rangovas leido koncesininko žmonėms atlikti kai kuriuos minimalius pasirengimo veiksmus koncesininkui, kad nebūtų stabdomas baseino pasirengimo atidarymui procesas.

Vienas koncesijos konkurso punktų reikalavo, kad koncesininkas investuotų į objektą ne mažesnę sumą, nei nurodo konkurso sąlygos, kad būtų užtikrintas pilnavertis baseino funkcionavimas. Ta suma – 250 000 Eur. be PVM ir yra užfiksuota koncesijos sutartyje ir niekaip nesikeitė. Koncesininkas privalės šias investicijas atlikti. Įrangos sąrašas yra jau išvestinis dydis.

Kai kurie daiktai, kurie pradžioje buvo planuojami kaip koncesininko, dėl jų įrengimo specifikos buvo įrengti statybos darbų metu. Pvz. hidrokanalas. Kadangi statybos darbai ėjo į pabaigą o koncesininko dar nebuvo, reikėjo priimti sprendimą, ar apskritai įrenginėti hidrokanalą ar ne. Kadangi paaiškėjo, jog hidrokanalui įrengti reikalinga pakeisti techninio projekto sprendinius, suprojektuojant hidrokanalo patalpoje reikalingus inžinerinius tinklus palaukti su kai kuriais apdailos darbais, nes po jų atlikimo hidrokanalo nebūtų buvę įmanoma įnešti į objektą, ir t. t. Tai reiškė, kad jeigu jau atsiradus koncesininkui šis būtų norėjęs įrengti hidrokanalą, jam būtų reikėję užsakyti atskirą projektą, keisti elektros, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų dalis, tada ardyti jau atliktus darbus – griauti sienas, ardyti dalį vėdinimo sistemos ir t. t.

Takelių skiriamosios juostos visada buvo techniniame projekte, todėl jos ir buvo įrengtos. Koncesininkas, jeigu manys esant reikalinga,  gali įsigyti skiriamąsias juostas su mažesnio diametro plūdurais kasdieniam naudojimui. Tačiau dar kartą primenu, kad esminė sąlyga koncesininkui investuoti ne mažesnę sumą nei nurodyta, tam, kad būtų užtikrinta tinkama objekto veikla. Todėl natūralu, kad jeigu juostos ar kažkuri kita įranga yra, tai jos tikriausiai papildomai nepirks, tačiau turės supirkti kitą nurodytą įrangą, kurios nėra, investuodamas ne mažiau nei numatyta suma.

Techniniame projekte buvo numatytas SPA zonos įrengimas su 3 saunomis, garo pirtimi, ledo kambariu ir kt., tas ir yra padaryta. Tačiau SPA zonoje yra pakankamai erdvės įrengti kažką papildomo, ką pats koncesininkas matys esant reikalinga.

Koncesijos sutartyje niekur nedingo reikalavimas, kad Koncesininkas turi visiškai įrengti SPA sveikatinimo patalpas, kavinės ir treniruoklių zonos, kirpyklos (ar kitos paskirties grožio ir/ar sveikatinimo (kineziterapijos, masažo ar pan.)) patalpas bei jose pats ar kartu su trečiosiomis šalimis/subtiekėjais tinkamai vykdyti numatytas veiklas.

Iš rangovo nupirkome ir įrengėme tik pagrindą tokiai įeigos kontrolei įrengti (grubiai tariant „hardware“), čia koncesininkas turės investuoti neišvengiamai į praėjimo kontrolerius, maitinimo blokus, centralę, kompiuterį, monitorius, programinę įrangą, įeigos korteles, valdiklius, akumuliatorius ir t. t. ar mes to prašysime ar ne. Kitu atveju jis tiesiog negalės vykdyti veiklos“.

Rašyti komentarą