Arvydas Vaitkus. Po kiek opiumas liaudžiai ? Arba dar kartą apie Girulių mišką

Po kiek opiumas liaudžiai? Šią smagią frazę daugelis mūsų pirmą kartą išgirdome skaitant Ilfo ir Petrovo satyrinį kūrinį „Dvylika kėdžių“ arba žiūrėdami šio kūrinio ekranizaciją.

Kodėl tai prisiminiau? Todėl, kad toliau skaitau ir matau „kedenamas“ smegenis klaipėdiečiams įvairiausiomis būtomis ir nebūtomis istorijomis Girulių miško tematika.

Klaipėdos miestą dažniausiai kažkas „užpuola“, kai artėja vienokie ar kitokie rinkimai. Tada kaip meškinai iš žiemos miego prabunda kai kurie Klaipėdoje rinkti seimo nariai arba miesto politikai. Būtent tuo laikotarpiu jie aktyviai ima kurti masinę opiniją ir mėgina ja totaliai užvaldyti bei kontroliuoti rinkėjų smegenis, remdamiesi 30 nepriklausomybės metų išmėgintais metodais – smegenų plovimu, oponentų šmeižimu ir minios instinktų provokavimu. Rinkite maneeee, nes aš jūsų gelbėtojas ! – šaukte šaukia jų pasirinkta metodologija. Todėl istoriją Girulių miško tematika pasistengsiu aprašyti kiek galima artimiau naudojant faktus, o ne jų interpretacijas ar kuriamas istorijas.

Kaip vystyti Klaipėdos geležinkelio mazgą rimtesnės diskusijos prasidėjo dar 2002 metais. Tuo metu Klaipėdos miesto gyventojai aštriai, bet teisingai kritikavo Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties darbą, nes ne tik dienos, bet ir nakties metu buvo formuojami geležinkelio sąstatų vagonai, kurie susijungiant keldavo didelį triukšmą. Paradoksaliai ir tuo pačiu šaižiai trikdant tylą dienos ir nakties metu tas procesas vyko signalizuojant lokomatyvams ir klaikiai skambant per garsiakalbius operatorės sakomos komandos traukinio mašinistams taip, kad girdėtų visas Kretingos ir aplinkinių gatvių rajonas.

Būtent pirmieji laiškai iš Klaipėdos miesto savivaldybės Susisiekimo ministerijai apie keistiną padėtį Klaipėdos geležinkelio stotyje pasirodė minėtais 2002 metais. Reaguojant į tai, buvo atliktos studijos apie galimas alternatyvas, sukaupta informacija esamą krovinių ir keleivių srautą, po truputį centrinės stoties darbo aplinkoje naudojamas garsines priemones keitė modernios technologijos. Nagrinėjant alternatyvias centrinės geležinkelio stoties įrengimo teritorijas buvo įvardinamos Pauosčio, Kalotės ir Kopūstų km. teritorijos. Motyvai dėl Pauosčio kelyno išvystymo buvo sekantys – ši teritorija atitolusi nuo gyvenamųjų rajonų, dalį traukinių būtų galima nukreipti tiesiai į uosto šiaurinėje dalyje esančias įmones, neužsukant į miesto centre esančia stotį. Tačiau Pauosčio išvystymui pasipriešino aktyvi, už ekologiją pasisakanti visuomenė, nes projektuotojai Pauosčio zonoje buvo numatę papildomą teritoriją, iškertant nuo 4 iki 10 ha miško. Nors ir netilo nepasitenkinimas iš Parko rajono, Kretingos, Įgulos, Kaštonų, Ąžuolų gatvių gyventojų dėl jų noro iškraustyti iš miesto centro geležinkelių stotį, esant nuomonių įvairovei ir nesant jokių ryžtingų veiksmų nei iš vienos pusės, situacija ilgainiui liko tokia, kokia buvo iki tol.

Įvykiai iš esmės ėmė keistis 2007 metais, kada buvo patvirtintas miesto bendrasis planas. Tuo metu atsirado nauja diskusija tarp miesto savivaldybės ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ kaip keisti Klaipėdos geležinkelio mazgo perspektyvą.

AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė organizavo specialiojo plano „Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyno specialusis planas“ rengimą. Šio planavimo pagrindas buvo nustatytas tuometinio Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro E.Masiulio 2009-04-27 įsakymu Nr. 3-160 ,,Dėl Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyno specialiojo plano rengimo”, o šį specialųjį planą rengiant aktyviai dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybė. 2011 m. rugsėjo 22 dieną miesto Tarybos sprendimu Nr. T2-282 šį specialūjį planą patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės politikai, Tarybos sprendimą pasirašė tuometinis miesto meras V.Grubliauskas. Šis faktas labai aiškiai paneigia kai kurių dabartinių Klaipėdoje rinktų seimo narių ir tarybos narių interpretacijas, kad Klaipėdos bendrajame plane Pauosčio kelyno išvystymo ir Girulių miško kirtimo nenumatyta, o tai numatyta Kopūstų kaime. Nieko naujo Klaipėdos krašte – kad nukreipti dėmesį nuo savęs, kuo skubiau reikia ką nors pulti. Geriausia pulti uostą, valdomą iš Vilniaus ir Centrinę valdžią. Bet šiuo atveju miesto, uosto (tuometinis vadovas E.Gentvilas) ir Centrinė valdžia(Susisiekimo ministerija) buvo valdoma tos pačios politinės jėgos. Kaip pasakytų “Kardo ir žagrės” sąjungos įkūrėjas Ostapas Suleimanas-Berto-Mariji-Benderis – visi koziriai, gerbiamieji ponai, buvo jūsų rankose !

Kiek buvo numatyta kirsti miško? Minėto specialaus plano sprendiniuose buvo numatoma 1a žemės sklype 8,7 ha miško teritorijos panaudojimo Pauosčio kelyno plėtrai. Daug diskusijų kėlė tuometinės miesto valdžios užgaida padaryti geležinkelio kelio apylanką, aplenkiant Girulių gyvenvietę (taip vadinamą ponų rajoną prie Girulių geležinkelio stoties) ir iškertant tam 11,3 ha miško, sklypo Nr.2. Šiame specialiajame plane puikuojasi ir maždaug 24 – 26 ha miško iškirtimas keliui nuo Labrenciškių gyvenvietės iki Antrosios Melnragės. Taigi 2011 metais miesto politikai patvirtino beveik 44 ha Girulių miško iškirtimą.

Apie tokį spec. planą, reikia manyti, buvo „pamiršęs“ Klaipėdoje rinktas seimo narys, buvęs miesto tarybos narys, rėžęs ugningą kalbą apie Girulių miško išsaugojimą iš Seimo tribūnos. Kaip nuoširdžiai buvo džiaugiamasi Seime priimta rezoliucija Klaipėdos centrinės stoties funkcijas perkelti į Kopūstų kaimą. Noriu patikinti, kad jei tokios funkcijos butų pavestos teritorijai Kopūstų kaime, traukinių sąstatai toliau masiškai dundėtų per visą Klaipėdos miestą, toliau būtų užkimštos Tilžės ir Rimkų sankryžos dėl iš pietinės uosto dalies paduodamų sąstatų, o Girulių gyvenvietei tektų priimti dvigubą triukšmo krūvį iš šiaurinės uosto dalies pridedant ir pietinės dalies geležinkelio sąstatus. Darau aiškią išvadą – Seime lygiai taip pat nekompetentingai ir skubotai buvo priimta rezoliucija dėl Kopūstų kaimo. Tokio pobūdžio sprendimai turi būti rengiami ekspertų, giliai išdiskutuojami su visomis suinteresuotomis pusėmis ir tik tada teikiami politikams galutinių sprendimų priėmimui.

Kas vyko šiais 2020 metais. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ parengė ir pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatoma perspektyvinė Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra. Kaip ir būtų galima kaltinti AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ savo reikalo neišmanymu arba net sąmokslo teorija prieš rinkimus, bet vertinant paminėtą specialųjį planą, siūlyti išplėsti Pauosčio kelyną dokumentinis pagrindas, minėtasis specialus planas, patvirtintas Klaipėdos miesto tarybos, kaip ir yra. Didžiausia AB ,,Lietuvos geležinkeliai” klaida, mano manymu yra tai, kad tokio projekto jie nederino su Uoste veikiančiomis kompanijomis. Jei būtų derinę, neabejoju, kad tokio projekto derinimas būtų sustabdytas.

Noriu atsakingai pasakyti, kad jokios naujos geležinkelio stoties Girulių miške išoriniam uostui nereikia ir iki šiol niekas niekada geležinkeliečiams tokios užduoties iš uostininkų nekėlė. Dar vienas svarbus pastebėjimas – nuo 2002 metų iki šių dienų geležinkelio infrastruktūra kardinaliai keitėsi su galimybe patekti sąstatams tiesiogiai į uosto kompanijas, o netampant jų po atskiras stotis. Manau dar viena problema, kad tokį AB“Lietuvos geležinkeliai“ parengtą Vyriausybės nutarimo projektą derino dabartinė Klaipėdos m. savivaldybė, nenurodydama, kad su drastišku Girulių miško iškirtimu nesutinka. Galiu dalinai pateisinti savivaldybę, nes atitaisant esamą padėtį, kartu su savivaldybės administracijos vadovu Gintaru Neniškiu, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mante Černiūte-Amšiejiene dalyvaujant ir man asmeniškai, paruošėme ir pateikėme naują Vyriausybės projektą, kuris buvo patvirtintas 2020-07-30 d. miesto Tarybos sprendimu ir pateiktas Vyriausybei. Čia sunku nuslėpti emociją – už šį nutarimą, už kurį balsavo absoliuti Tarybos narių dauguma, nebalsavo labiausiai iki tol miško išsaugotojo vaidmenyje įsijautusi miesto politikė.

Kas buvo siūloma Tarybos teikimu Vyriausybei siunčiamame Vyriausybės nutarimo projekte. Manau geriausias variantas kas gali būti aplamai Klaipėdos miestui ir miestiečiams: sprendžiant Klaipėdos geležinkelio mazgo išvystymo klausimą, naujai apžvelgti ir išnaudoti visą Lietuvoje esančią geležinkelių infrastruktūrą, nes traukinių formavimas į Klaipėdos pusę jau senai vyksta Vaidotų, Kenos, Radviliškio ir kitose geležinkelių stotyse. Taip pat siūlyta į šiaurinę uosto dalį traukiniams įvažiuoti per esamą Pauosčio kelyną, neužvažiuojant į Centrinę Klaipėdos stotį, į pietinę uosto dalį įvažiuoti iš pietinės pusės, sąstatams važiuojant nuo Radviliškio link Šilutės, Klaipėdos linkme ir tiesiogiai į Draugystės geležinkelio stotį, tokiu būdu nebevažiuojant per Klaipėdos centrinę stotį, per visą Klaipėdos miestą, geležinkelio sąstatams nebetriukšmaujant nuo pat Parko rajono iki pat Rimkų, atlaisvinat Tilžės, Rimkų geležinkelio pervažas ir t.t. Klaipėdos centrinė stotis liktų tik geležinkelio keleivių aptarnavimui. Taip kaip yra visoje civilizuotoje Europoje.

2020 m. spalio 5d. kartu su Miesto savivaldybės administracijos vadovu Gintaru Neniškiu nuvykome į Susisiekimo ministeriją bei susitikome šiuo klausimu su ministru Jaroslav Narkevič. Išsamiai paaiškinome savivaldybės teikiamo Vyriausybės nutarimo projekto esmę. Ministras reagavo nedelsiant.

Reaguodamas į pateiktus argumentus, 2020m. spalio 13d. nurodė, kad Siekiant sudaryti sąlygas Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtrai ir apsaugoti centrinę uostamiesčio dalį nuo neigiamo transporto poveikio, pavedė „Lietuvos geležinkeliams“ išnagrinėti galimas krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvas. Pasak susisiekimo ministro J. Narkevič, siekiant sumažinti krovininių traukinių judėjimą centrinėje Klaipėdos miesto dalyje, „Lietuvos geležinkeliai“ nagrinės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pasiūlymą atvežti ir išvežti krovinius šiaurinėje uosto dalyje, per Lietuvos šiaurėje esančius geležinkelių tinklus Kužiai–Kretinga–Klaipėda, o pietinėje uosto dalyje – per šalies pietuose esančius geležinkelių tinklus Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda. Taip pat bus įvertintos kitos galimos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą (šiaurinę ir pietinę dalis) alternatyvos. Taigi, pasiektas esminis lūžis spręsti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros perspektyvas ne skubotai ir emocingai, bet tokių sprendimų paruošimą deleguojant ekspertams.

Suprantama, kad būtina ir toliau sekti įvykius ir siekti šiuo metu miesto Taryboje užsibrėžtų tikslų gerinti klaipėdiečių ekologinę aplinką. Budrumas ir aktyvus dalyvavimas būtinas juo labiau, kad neužilgo keisis Vyriausybė. Tai tiek konkrečių faktų. Kaip rašo visažinė Vikipedija, Faktas (lot. factum – kas atlikta) – informacija apie realų pasaulį, tai, kas iš tiesų egzistuoja, tai kas patikrinta, yra tiesa ir iš tiesų įvyko.

Tai po kiek opiumas liaudžiai, kurį girdėjome pastaruoju metu? Te kiekvienas, perskaitęs šias eilutes, atsako sau.

Nuotraukas rasite čia:

1nuotrauka
2nuotrauka
3nuotrauka
4nuotrauka
5nuotrauka
6nuotrauka

(info: www.lvzs.lt)

Rašyti komentarą