Atėjo laikas kvėpuoti laisvai

Švedijoje viešose žmonių susibūrimo vietose – vaikų aikštelėse, traukinių stotyse, lauko kavinėse, paplūdimiuose ir pan. atvirai rūkyti yra beveik gėda. Lietuvoje – tai gana įprasta.

Rūkymas yra vienas labiausiai aptarinėjamų žalingų įpročių. Paradoksalu, tačiau dar prieš pusę amžiaus gydytojai kalba apie rūkymo naudą. Laikai pasikeitė ir rūkymo žala, pasikeitus  mokslininkų ir pačios visuomenės požiūriui, tapo akivaizdi.

Nepaisant to dar prieš gerą dešimtmetį rūkyti buvo galima beveik visose viešosiose įstaigose, žmonių suibūrimo vietose. Jeigu tuo metu smilkstantis tabakas dar buvo įprastas reiškinys, tai šiuo metu vis daugiau šalių rūkyti mėgstančius žmones verčia išeiti iš patalpos į lauką.

Tačiau ši priemonė pagrindinės problemos – pasyvaus rūkymo, vis dar neišsprendžia. Tabako dūmais vis dar turi „mėgautis“ šalia rūkančiojo esantys žmonės. Ne paslaptis, kad pasyviųjų „rūkalių“ organizmui daroma daug didesnė žala.

Klaipėdos m. visuomenės veikėjas, KU doktorantas Konstantinas Lotiuk

Anot Klaipėdos universiteto doktoranto Konstantino Lotiuk, išeičių saugant žmonių sveikatą visada yra. „Studijuojant Švedijoje teko pastebėti, kad ten, kaip ir kitose Šiaurės Europos šalyse, vis garsiau pasigirsta užmojų apskritai uždrausti rūkymą ne tik pastatų viduoje, bet ir viešosiose žmonių susibūrimo vietose – vaikų aikštelėse, traukinių stotyse, lauko kavinėse ir pan. Švedijoje atvirai rūkyti yra beveik gėda“.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bet kokie rūkymo apribojimai yra veiksmingi saugant žmonių sveikatą. Tačiau ribojimai neretai dalinai įaudrina visuomenę, todėl būtina pasiūlyti ir alternatyvų.

Turbūt viena didžiausių problemų daugiabučių gyventojams – kai smilkstančio tabako dūmai skverbiasi į kambarius pro langus. Nuo to kenčia visi, ypač vaikai. Šiuo atveju Lietuvoje taip pat atsirado pilietinių ir parlamentinių iniciatyvų mažinti rūkymo žalą. Atsiranda ne tik sąlyginai sveikesnių alternatyvų tabako mėgėjams, bet ir įrankių pilietinei visuomenei nuspręsti, kaip tvarkytis su save tabaku nuodyti įpratusiais asmenimis.

Viena iš tokių Seimo nario Tomo Tomilino iniciatyva „Noriu namų be dūmų“, kurios esmė – suteikti daugiau galių namų bendrijoms pačioms apsispręsti dėl nerūkymo zonų, tokių, kaip draudimas rūkyti balkonuose, laiptinėse ar prie namų. Šiuo atveju būtina suteikti daugiau teisių ne tik vaikams, bet ir apskritai nerūkantiesiems. Įdomus faktas – nerūko daugiau nei 90 proc. žmonių. Belieka tik tikėtis, jog tokios teigiamos iniciatyvos ir toliau skinsis kelią šiuolaikinėse visuomenėse.

Rašyti komentarą