“CleanTech International” Projektas

Žmogus nuo pirmykščių laikų siekė gyventi sočiau, patogiau ir gražiau. Išmoko uždegti ugnį, išrado ratą, išmoko skraidyti, pakilo į kosmosą. Tūkstančius metų žmogus iš Žemės „siurbė“ viską, ką galėjo panaudoti savo vartotojiškiems poreikiams tenkinti. O tai kas atlikdavo, nesusimąstydamas metė lauk.

Redos Vitkutės nuotr.

Pasėkmės bado akis 

Rūkstantys kaminai, transporto spūstys, kancerogeninis smogas, nesuskaičiuojamos tonos atliekų, nugulančių į sąvartynus, plastikinių maišelių jūrose dūstančios žuvys…

Skaičiuojama, kad šiuolaikinėje Europos Sąjungos ekonomikoje žmogus per metus sunaudoja apie 16-ka tonų įvairiausių medžiagų. Iš jų – apie 6-ios tonos tampa atliekomis, pusė šio kiekio nugula sąvartynuose…

Mokslininkai skambina pavojaus varpais – jei ir toliau gyvensime taip, kaip dabar, po pusšimčio metų žmonija gali pritrūkti išteklių, maisto ir švaraus vandens, dėl šiltnamio efekto vis dažniau kentės nuo naikinančių gamtos stichijų.

O dabar įsivaizduokite gyvenimą, kuriame nereikia nieko išmesti, nereikia kūrenti krosnių šilumai gauti, pilti kuro į automobilius, valyti langų ar batų, nereikia plauti indų, ar skalbti drabužių… Tokia ir yra CleanTech, arba švariųjų technologijų filosofija – gebėti gyventi ir dirbti neteršiant aplinkos.

Protingas yra ne tas, kuris daug pagamina ir netgi ne tas, kuris daug perdirba. Išmintingas yra tas, kuris pagamina ir suvartoja tik tiek, keik reikia visaverčiam gyvenimui. 2016-tais metais keturių šalių – Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos – Baltijos pakrančių regionų naujadariai susivienijo vykdyti tarptautinį projektą „Švariųjų technologijų link Pietų Baltijoje“. Jo tikslas – sukurti tarptautinę Švariųjų technologijų bendradarbiavimo struktūrą regione.

Žaliasis ir melynasis augimas

Per trejus metus kiekvienoje šalyje į projektą įtraukti planuojama po 25-kias smulkaus ir vidutinio verslo įmones, dirbančias, ar ketinančias imtis Švariųjų technologijų žaliojo ir mėlynojo augimo naujovių srityse. Bus sukurta interneto svetainė ir kontaktinių asmenų tinklas kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje. Taigi bet kuris Švariosiomis technologijomis susidomėjęs verslininkas galės kreiptis į kontaktinius asmenis  pavyzdžiui Švedijoje ar Vokietijoje. Šis privalės užtikrinti visokeriopą pagalbą, norinčiam pasisemti naujų idėjų, ar  pasiūlyti savo paslaugas toje šalyje. Ketinama rengti konferencijas, seminarus internetu, rinkos tyrimus, tikslines keliones, bei sukurti šių priemonių šablonus – vėliau nebereikėtų gaišti sukant galvas – nuo ko pradėti, ar kaip tai padaryti.

Projekto dalyviai apsibrėžė 4-rias pagrindines veiklos sritis.  Tai – žaliasis judumas, arba neteršiantis aplinkos transportas, ekologiškas nuotekų ir atliekų tvarkymas, darni namų statyba ar renovacija ir atsinaujinančios energijos technologijos.

Transportas šiuo metu yra bene didžiausia oro užterštumo priežastis. Išmetamosiose dujose esančios kietosios dalelės yra kancerogeninės – sukeliančios vėžį ir širdies –  kraujagyslių susirgimus. Švariosios technologijos reikalauja pereiti prie elektra varomų automobilių – toks turėtų būti ir viešasis, ir privatus, oro bei vandens transportas.

 

Statomi, ar renovuojami namai turėtų tapti išmaniais – maksimaliai tausojančiais šilumą, elektrą, vandenį, kitus resursus. Statyba turėtų kuo mažiau kenkti aplinkai, o naudojamos medžiagos jokiu būdu negali kenkti mūsų sveikatai.

 

Prieš dvejus metus Europos sąjunga patvirtino žiedinės ekonomikos strategiją. Ja siekiama beveik uždaro gamybos ciklo – nenaudoti neatsinaujinančių išteklių, kuo ilgiau išlaikyti produktų vertę, o jiems atgyvenus, tas pačias medžiagas panaudoti kitiems produktams gaminti. Nuo ko galėtų pradėti kiekvienas? Pavyzdžiui – atsisakyti patrauklaus „švediško stalo“. Skaičiuojama, kad išmesti tenka beveik pusę ant tokio tipo stalo patiekiamo maisto. Laisvę pasirinkti mėgstamą maistą būtų galima išlaikyti, kad ir virtualiai pateikiant individualų užsakymą – ką ir kiek konkrečiai žadame suvalgyti per pusryčius, ar vakarienę. Statomi, ar renovuojami namai turėtų tapti išmaniais – maksimaliai tausojančiais šilumą, elektrą, vandenį, kitus resursus. Statyba turėtų kuo mažiau kenkti aplinkai, o naudojamos medžiagos jokiu būdu negali kenkti mūsų sveikatai.

Bet kokio kuro deginimas teršia orą ir didina šiltnamio efektą. 2015-tais metais Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje daugelio pasaulio valstybių vadovai sutarė mažinti šiltnamio efektą taip, kad iki 2050-tų metų būtų visiškai atsisakyta iškastinio kuro. Europos Sąjungoje numatyta iki 2030-tų metų dvigubai sumažinti įprastą kurą naudojančių automobilių, o didmiesčiuose pasiekti nulinę oro taršą.

Projektas „Švariųjų technologijų link Pietų Baltijoje“ suteiks galimybes greičiau ir efektyviau keistis informacija, naudotis išskirtine šalių-partnerių gerąją patirtimi.

 

Jei būtų įgyvendinti visi Europos sąjungos atliekų teisės aktai, iki 2020-tų metų Europa sutaupytų daugiau nei 70-mt milijardų eurų, sukurta būtų 400-tai tūkstančių naujų darbo vietų.

 

Viena esminių Vokietijos pirmavimo Europoje priežasčių yra žaliųjų technologijų, saulės ir vėjo elektrinių įrangos gamyba bei pažangių verslo įrankių panaudojimas. Švedai perdirba net 99% atliekų, virš 60% energijos pasigamina iš atsinaujinančių išteklių, virš 80% jų autobusų naudoja biokurą. Lenkija siekia anglių deginimą pakeisti vėjo ir saulės energija. Lietuvoje išplėtotas dviračių takų tinklas, pereinama prie šildymo biokuru, 17% elektros pagaminama iš vėjo ir atsisakoma nuo iškastinio kuro naudojimo energijai gaminti.

Pietų Baltijos regionas

100 projekte dalyvausiančių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių Pietų Baltijos regione padės parengti ir išbandyti sukurtus naujus bendradarbiavimo įrankius. Jei būtų įgyvendinti visi Europos sąjungos atliekų teisės aktai, iki 2020-tų metų Europa sutaupytų daugiau nei 70-mt milijardų eurų, sukurta būtų 400-tai tūkstančių naujų darbo vietų.

Mokslininkai nustatė, kad žmogus sutvertas gyventi 125-erius metus. 40-mt iš jų atima stresas, netinkama mityba, fizinis pasyvumas. Dar 20-mt prarandame dėl aplinkos, ypač oro užterštumo. Ką valgyti ir gerti, kaip tvarkytis su stresu – galime spręsti individualiai, tačiau švariai aplinkai užtikrinti reikia bendrų pastangų.

Tad kokį Pietų Baltijos regioną paliksime savo vaikams – su rūkstančiais kaminais, ar žydinčiais sodais? Ar suteiksime galimybę jaunajai kartai gyventi sveikiau ir ilgiau? Taip, privalome ir žinome, kaip tai padaryti!

Strateginės savivaldos institutas sukūrė vaizdo filmą, kuriame pristatė Pietų Baltijos programos projektą CleanTech International, jo tikslus bei vykdomas veiklas. Filmas įgarsintas lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų ir švedų kalbomis. Jame panaudota Europos Sąjungos ir projekto partnerių vaizdo ir foto medžiaga. Vaizdo filmo galima peržiūrėti įvairiomis kalbomis: ANGLŲ   LENKŲ     ŠVEDŲ  VOKIEČIŲ.

 

Rašyti komentarą