Emigracija tampa klasikiniu problemų sprendimo būdu?

Dainininkui Marijonui Mikutavičiui po kurio laiko gali tekti perdainuoti savo garsiąją dainą „Trys milijonai“. Lietuvių sparčiai mažėja.Šių metų Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena 2,8 mln gyventojų. Prognozuojama, kad apie 2050-uosius lietuvių išvis gali nelikti. Ir nebūtinai visi išmirs.

Redos Vitkutės nuotrauka

Emigracijos mastai nemažėja

EMT Lietuvos informacinio centro duomenimis, beveik per tris dešimtmečius mūsų šalis neteko 845 tūkstančių arba 23 proc. gyventojų. Dėl natūralios kaitos Lietuvoje sumažėjo 165 tūkst. žmonių, o dėl emigracijos – 680 tūkst. tautiečių.

Tarp išvažiuojančiųjų didžiają dalį sudaro jaunimas arba darbingo amžiaus žmonės. Nuo 15 iki 44 metų amžiaus emigrantų yra beveik 73 procentai, tuo tarpu tarp gyvenančiųjų Lietuvoje ši amžiaus grupė sudaro tik 39 proc.

Statistinėje lentelėje pagal emigrantų ir imigrantų skaičių 10 tūkst. gyventojų tarp kitų Europos šalių Lietuva atsiduria paskutinėje vietoje. Kiek mažesnis emigruojančiųjų skaičius tenka Latvijai, Kroatijai, Graikijai, o štai mūsų kaimynai estai atsiduria toje statistinės lentelės vietoje, kur atvykstančiųjų esama daugiau nei išvykstančiųjų.

Didžiausi emigracijos šuoliai per pastaruosius kelioliką metų užfiksuoti 2005 ir 2010 metais. Tuomet atitinkamai išvyko beveik 58 tūkst. Lietuvių, o štai vėliau kilusi ekonominė krizė susikrauti lagaminus ir emigruoti privertė daugiau kaip 83 tūkst. gyventojų.

Ekonominė krizė baigėsi, tačiau tautiečių noras emigruoti niekur nedingo. Praėjusiais metais iš šalies išvyko beveik 51 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad ir šių metų statistika nepridės optimizmo dėl mažėjančios emigracijos.

Darbo rinkoje – pokyčiai

Lietuvoje nėra šeimos, kurios vienaip ar kitaip nebūtų palietusi emigracija. Su iššūkiais tenka susidurti ir valstybei. Gimstamumas mažėja, visuomenė spračiai sensta, darbdaviai pasigenda darbo jėgos – tai tik mažytė problemų virtinė.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas pritaria, kad emigracija tam tikrų pokyčių įnešė ir į darbo rinką. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau darbdaviai pageidaudavo tik jaunų  arba su aukštuoju išsilavinimu specialistų, dabar ieškant tam tikros srities darbuotojų vos ne svarbiausia, kad jų iš viso būtų. Verslininkai pripažįsta, kad rasti kvalifikuotą darbuotoją tampa vis sunkiau.

Artėjant vasarai, darbdaviai kurortuose vos ne su žiburiu ieško virėjų ar kitų darbuotojų paslaugų srityje. Dalis jų emigravę, kiti nosis rauko dėl per mažo atlyginimo ar netenkinančių darbo sąlygų. Itin trūksta laivų suvirintojų, tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų. Darbo biržos skelbimai mirga marga nuo ieškančiųjų valytojų ar kitų nekvalifikuotų darbuotojų.

Direktorius pastebi, kad pastaraisiais metais gerokai sumažėjo darbingo amžiaus žmonių. Tad jau keleri metai Darbo biržoje darbo vietų pasiūla pranoksta registruotų bedarbių skaičių.

Lietuvius keičia ukrainiečiai

M.Skritulsko nestebina, kad žmonės emigruoja į geriau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, kur už tą patį darbą gauna kur kas didesnį atlyginimą. Tačiau, pašnekovo manymu, išvažiuoti priverčia ne tik ekonominiai faktoriai. Kartais apsisprendimą išvykti lemia svetur gyvenančiųjų namiškių ilgesys ar net kitokie žmonių, darbdavių santykiai, noras realizuoti save.

Darbo biržos vadovas pastebi, kad darbdaviai darbo jėgos trūkumą sprendžia potencialių darbuotojų ieškodami trečiosiose šalyse. Tad vis dažniau pas mus įdarbinami moldavai, ukrainiečiai.

„Kasmet geometrine progresija didėja užsieniečiams išduodamų leidimų dirbti Lietuvoje. Tiesiog fiziškai nepakanka žmonių tam tikrose srityse“, – darbdavius gynė M.Skritulskas, reaguodamas į pastebėjimą dėl skeptiško kai kurių lietuvių požiūrio ar bambėjimo, kad pigia darbo jėga tampantys užsieniečiai mažina vietinių atlyginimus.

Direktorius pastebi, kad su darbo jėgos trūkumu susiduria ne tik lietuviai, bet ir kaimynai lenkai, kur įdarbinamų užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičiai yra gana įspūdingi.

Už „ačiū“ nedirba

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška pritarė, kad dėl nemažėjančios emigracijos darbdaviams tenka susidurti su naujais iššūkiais. Darbdaviai nepajėgūs patys sustabdyti išvykstančiųjų srautų, tad darbo jėgos trūkumą kompensuoja atvykėliais iš svetur.

Šiuo metu daugiausiai įdarbinama ukrainiečių. A.Mileška nesutiko su kai kurių lietuvių pastebėjimais, kad atvykėliai daro meškos paslaugą ir „muša“ tautiečių atlyginimus.

„Įvertinus dokumentų sutvarkymą, leidimų išdavimą, negalima sakyti, kad ukrainiečiams mokama mažiau. Jie juk taip pat turi galimybę išvažiuoti į Lenkiją, kur jų dirba gal koks milijonas. Lietuva nėra stebuklų kraštas. Čia taip pat turi pasiūlyti gerą atlyginimą ir geras gyvenimo sąlygas, kad jie sutikų atvažiuoti“, – sakė asociacijos vadovas.

A.Mileška pridūrė, kad verslas gali išsilaikyti ir plėstis tik tada, kai yra darbuotojų. Tačiau dabar Lietuvoje jų masiškai trūksta, ypač pasigendama kvalifikuotų darbuotojų.

„Jei lietuvis nėra kompetetingas toje srityje, niekur nedingsi, turi darbuotojo ieškoti kitur“, – pridūrė pašnekovas.

Švietimui būtini pokyčiai

A.Mileškai kai kurių žmonių skundai dėl pernelyg didelių mokesčių sukėlė šypseną.

„Pasakykite, kurioje dar Europos Sąjungos šalyje yra mažesni mokesčiai nei Lietuvoje? Kol kas čia mokesčiai – vieni mažiausių. Europos Komisija jau seniai tuo piktinasi ir siūlo didinti mokesčius. Žinoma, gal trūksta diferencijacijos, progresinių mokesčių. Tačiau nemažai verslų investuoja Lietuvoje būtent dėl mažų mokesčių“, – pastebi asociacijos vadovas.

Kodėl tada lietuviai bėga iš savo šalies? Pašnekovo manymu, tai užprogramuota, nes pirmiausia švietimo sistema nėra orientuota į praktinį žinių pritaikymą. Tiek vidurines, tiek  aukštąsias mokyklas baigia teorinių žinių „prikimšti“ jaunuoliai, o verslui reikia praktikų.

„Baigęs mokslus jaunas žmogus bando įsitvirtinti, tačiau pamatęs, kad per kelis mėnesius nepavyks užsidirbti, išvažiuoja į užsienį. Deja, ten išvažiavusieji dažniausiai dirba nekvalifikuotą darbą. Mūsų praktika rodo, kad retas, čia baigęs aukštąjį mokslą, užsienyje įsidarbina pagal specialybę. Tai visos mūsų švietimo sistemos problema, kad jaunimo neorientuoja į praktinį žinių pritaikymą“, – mano A.Mileška.

Ne visi tampa akademikais

Verslininkas taip pat pastebi, kad Lietuvoje jaunimas per vėlai pradeda darbo karjerą. Aštuoniolikmetis jau drąsiai galėtų pradėti savo karjerą, tačiau jis neturi jokių įgūdžių ir nesugeba susitvarkyti net su elementariausiais darbais.

„Mokykla lengvai galėtų paruošti žmones, reikalingus darbo rinkai ir jau aštuoniolikmetis galėtų pakankamai užsidirbti, ne tik minimumą. Bet švietimo sistema turėtų būti orientuota ne tik į akademinį ugdymą. Nereikėtų galvoti, kad Lietuvoje visi daro tik akademinę karjerą. Reikėtų orientuotis į kuo greitesnį praktinį žinių pritaikymą darbo rinkoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Suomiją ar Estiją, kur būtent taip jaunimas ugdomas jau nuo mokyklos suolo. Pasak A.Mileškos, jam nė karto neteko girdėti apie didžiulius suomių emigracijos srautus.

„Žinoma, ten yra tam tikra socialinė gerovė. Bet mokesčiai vieni didžiausių Europoje. Ten visa sistema orientuota į praktinį žinių pritaikymą. Daug žmonių dirba IT, technologijų srityse, gamyboje“, – pasakojo verslininkas.

A.Mileškos manymu, jaunimas iš Lietuvos dažniausiai išvažiuoja svetur dėl pernelyg didelių bei neišsipildžiusių lūkesčių. Emigracija yra tarsi klasikinis problemų sprendimo būdas, nors ir ne pats lengviausias.

“Šių metų Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena 2,8 mln gyventojų. Prognozuojama, kad apie 2050-uosius lietuvių išvis gali nelikti. Ir nebūtinai visi išmirs”

Kodėl išduoda tėvynę?

Psichologas Kęstutis Ridikas mano, kad norą išvykti lemia skirtingi žmonių siekiai ir norai.

„Palyginę socialinę aplinką svetur ir namuose, žmonės matomai pajunta skirtumą. Pamatyti skirtumai turbūt neskatina grįžti“, – apie vieną iš emigracijos priežasčių svarstė psichologas.

Iš tiesų ilgiau svetur pagyvenę ar dažniau keliaujantys lietuviai pastebi aplinkoje tvyrančią įtampą, pasigenda besišypsančių žmonių. Tačiau specialistas nemano, jog tai yra svari priežastis emigruoti.

„Nesu susidūręs su kokiais nors tyrimais, kas verčia žmones išvažiuoti iš savo šalies. Bet kiekvienas nori pateisinti save, savo elgesį, kodėl išduoda tėvynę. Ir ne visada tie paaiškinimai yra tiesa. Kiekvienas turi savo priežastį, kodėl išvyksta ir neparvyksta“, – samprotavo psichologas.

Ašaromis problemų neišspręsi

Gal blogą gyvenimą Lietuvoje atspindi vis nemažėjanti savižudybių statistika? K.Ridikas savižudybę įvertino kaip atrastą kai kurių lietuvių visų problemų sprendimo būdą, pernelyg nesukant sau galvos.

„ Tai toks savotiškas radikalus pabėgimas. Taip, emigracija taip pat yra savotiškas pabėgimas nuo ekonominių dalykų. Žmonėms norisi „ant gatavo“, kad nereikėtų patiems kažką daryti, kurti, ieškoti. Kai pasaulis tampa globalus, dėl nesklandumų atskirose šalyse milijonai žmonių deda į kojas. Negalime sakyti, kad tik lietuviai bėga nuo problemų. Pasižiūrėkite, kokios lenkų bendruomenės gyvena Anglijoje ar Švedijoje. Žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Tik mes save vis menkiname ir nepamirštame pasakyti, kokia esame savižudžių, girtuoklių ar emigrantų tauta“, – ironizavo pašnekovas.

Psichologas pastebi, kad mūsų aplinkoje dažniausiai akcentuojami būtent neigiami dalykai. Tačiau posakis apie pasaulio keitimą, pradedant nuo savęs, ne visada gali atnešti trokštamų rezultatų. Politikai taip pat gali prisidėti prie geresnio gyvenimo formavimo savame krašte.

„Politinės viršūnės turėtų keisti socialinę ir ekonominę situaciją, išleisti atitinkamus įstatymus. O dabar politikai tik paverkia paverkia iš tribūnų ir toliau sprendžia savo problemas. Lietuvoje daug kas daroma priešokiais, kampanijomis, nėra nuoseklumo, sprendžiant tam tikras aktualijas. Dabar pagrindinė problema – uždrausti gerti. Atrodo, kad bus daug padaryta. Atrodo, kad visi puls nebegerti ir laimingai gyvens, – dėl šalies nūdienos aktualijų ironizavo psichologas. – Tačiau abejoju, ar tokios vienkartinės akcijos išspręs visas problemas“.

Rašyti komentarą