Atliekų tvarkymo krizės sprendimas palies ir Klaipėdą

Šį mėnesį gautas Valstybės kontrolės tyrimas išryškino esmines atliekų tvarkymo problemas, kurios yra paveldėtos iš ankstesnių kadencijų. Gautoje valstybinio audito ataskaitoje teigiama, kad pažeisdami teisės aktus arba naudodamiesi įstatymų spragomis gamintojai ir importuotojai finansuoja ne visų pakuočių atliekų sutvarkymą ir neatlieka savo pareigų, todėl gyventojams mokesčiai už atliekų tvarkymą negali mažėti.

Infrastruktūra veikia neefektyviai

Susiduriama ir su kita skubiai spręstina problema – regionuose pastatytų mechaninių biologinių apdorojimo įrenginių neefektyvumu. Problemų kelia ir kietojo atgautojo kuro sutvarkymas, už kurį atsakingi įrenginių operatoriai, tačiau kol nėra pastatytų deginimo jėgainių, kurios sudegintų šias degias atliekas, jos vežamos saugoti į sąvartynus, nepritaikytus tokiai veiklai.

Neišsprendus atliekų tvarkymo ir šalinimo problemų regionuose Lietuvai gali grėsti ir ekonominės Europos Sąjungos sankcijos. Įvertinęs šią problematiką bei augančias atliekų tvarkymo kainas gyventojams, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika skubos tvarka inicijavo posėdį, kurio metu buvo nuspręsta steigti tarpžinybinę (parengiamąją) darbo grupę. Darbo grupės sudėtyje – Seimo nariai, Aplinkos ministerijos, Regionų atliekų tvarkymo centrų, Valstybės kontrolės, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Regionų aplinkos apsaugos departamentų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų valstybės institucijų atstovai. Darbo grupė rengs naują Lietuvos atliekų tvarkymo strategiją bei jos įgyvendinimo priemones, ypatingą dėmesį kreipdama į ES reikalavimus atliekų perdirbimui.

Keisis mokesčio tvarka

Taip pat darbo grupė iš esmės koreguos mokesčio už atliekų tvarkymą sistemą taip, kad ji iš tikrųjų skatintų gyventojus rūšiuoti atliekas ir būtų mokama už realiai sukauptų atliekų kiekius bei suteiktą paslaugą. Kartu bus peržiūrėta praėjusios kadencijos Vyriausybės parengta ir patvirtinta dvinarės rinkliavos metodika, kurią jau dabar yra priverstos taikyti savivaldybės, dėl ko mokesčiai už atliekas gyventojams ženkliai pabrango. Tikimasi, kad nauja metodikos redakcija bus parengta kitais metais ir pradėta taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. Dėl šių planuojamų pakeitimų mokesčiai už atliekas gyventojams turėtų mažėti.

Bus peržiūrėta RATC tvarka

„Svarbiausias mūsų kadencijos uždavinys atliekų tvarkymo sektoriuje – sukurti tokią sistemą, kad gyventojams mokesčiai už atliekų tvarkymą mažėtų, būtų skaidrūs ir pagrįsti realiomis sąnaudomis. Gyventojas privalo turėti galimybę rūšiuoti atliekas prie savo namų ir už tai gauti realią naudą, todėl bus keičiama dvinarė kainų skaičiavimo metodika. Diskusijų kelia ir rinkliavos nustatymo būdas pagal plotą, nes realiai atliekas sugeneruoja žmonės, o ne nekilnojamas turtas. Taip pat planuojame inicijuoti ir Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) veiklos peržiūrą ir siūlyti juos optimizuoti. Tokiu būdu siekiama, kad jų veikla būtų skaidri ir nepagrįsta vien pelno siekimu, nes tai yra viešoji paslauga būtina Lietuvos gyventojams. Neabejotinai ir gamintojai bei importuotojai turi prisiimti didesnes pareigas tvarkant pakuočių atliekas, kurios susidaro bendrame sraute. Šios atliekos nėra gyventojo atsakomybė – jis jau sumokėjo už pakuotės sutvarkymą pirkdamas prekę. Taigi atliekų tvarkymo sistema bus priversta atsigręžti į žmogų.“ – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.

Kaip žinia, ši problema yra itin aktuali ir Klaipėdoje. Šiame mieste nuolat pasigirsta skundų dėl per mažo rūšiavimo konteinerių kiekio. Taip pat aktuali problema – atliekų išvežimo grafikai.

Kainą skaičiuos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Atliekų tvarkymo reforma pasižymės ir kitais planuojamais pakeitimais: atliekų tvarkymo kainodaros skaičiavimo funkcijas perims Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Šiai įstaigai planuojama jau nuo 2019 m. perduoti regioninių kainų apskaičiavimo funkcijas. Taip pat – nustatyti savivaldybių, gamintojų ir importuotojų atsakomybę komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tai padės užtikrinti skaidrumą nustatant regionines komunalinių atliekų kainas, nes jos bus apskaičiuojamos, tvirtinamos ir išdalijamos nuo savivaldybių nepriklausomos institucijos.

Bus peržiūrimi ir mokesčių už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamoms atliekoms dydžiai, atsižvelgiant į tai, kad nėra pastatytos deginimo jėgainės. Dėl prieš dvejus metus Seimo priimtų atliekų mokesčio įstatymo pataisų nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo 3 iki 5 eurų už toną išaugs mokestis už šiukšlių įvežimą į sąvartynus. Šis klausimas darbo grupėje bus svarstomas skubos tvarka, siekiant išvengti atliekų tvarkymo paslaugos pabrangimo gyventojams.

Didelį dėmesį darbo grupė skirs atliekų tvarkymo korupcijos prevencijai, todėl bus aiškinamasi ir galimai neskaidriai vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo, įskaitant pakuočių atliekų, projektai ir veiklos. Esant poreikiui bus bendradarbiaujama su teisėsauga ir atsakingomis institucijomis.

Darbo grupės pirmininku paskirtas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika. Planuojama, kad darbo grupė dirbs iki 2018 m. IV ketvirčio, taip pat teiks tarpinius veiklos rezultatus.

Daugiau informacijos:

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
LVŽS frakcijos narys Kęstutis Mažeika

 

Rašyti komentarą