Įvairios alergijos kamuoja vis daugiau žmonių

Pavasarį, kai pražysta pirmieji augalai, išsprogsta medžių pumpurai daugelį mūsų ima kankinti alerginiai simptomai. Medikų teigimu, sergančiųjų alerginėmis ligomis kasmet daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Pavasarį, kai pražysta pirmieji augalai, išsprogsta medžių pumpurai, daugelį mūsų ima kankinti alergija.

Dažnas, pavasarį susergantis šienlige, numoja ranka į šią, atrodytų, nepavojingą ligą. Tačiau būtina žinoti, kad negydoma alergija gali su- kelti kitos rūšies alergiją. Taip pat alerginė sloga gali komplikuotis, paskatinti sinusito, ausų uždegimo, astmos išsivystymą. Alergiją gydyti būtina, o vaistus turėtų paskirti gydytojas, prieš tai nustatęs diagnozę.

Apie alergiją, organizmo reakciją į aplinkoje esančius alergenus „Bundanti Klaipėda“ kalbėjosi su Respublikinės Klaipėdos ligoninės alergologe-klinikine imunologe Brigita Kujalskyte.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės alergologė-klinikinė imunologė Brigita Kujalskytė

– Ar alerginės reakcijos būdingos tik pavasariui, kai ima žydėti augmenija?

– Jei kalbame apie kvėpavimo takų alergiją, tai ją tikrai sukelia pavasarinės žiedadulkės nuo medžių: beržų, alksnių, alksnių. Pirmieji simptomai gali atsirasti net vasario mėnesį. Kita priežastis – gegužę, birželį pradedančio žydėti žolės. Rugpjūtį alergines reakcijas gali sukelti piktžolės, javų žiedadulkės. Alerginę slogą gali sukelti ištisus metus besiveisiančios erkės, pelėsiai, naminių gyvūnų plaukai. Pavasarį alergija daugeliui pasireiškia šienligės simptomais. Sergantiesiems šia liga parausta ir ima ašaroti akys, patinsta akių vokai, prasideda sloga, peršti nosis, vargina čiaudulys, kamuoja vandeningos išskyros iš nosies.

– O kokia astmos priežastis?

– Astma gali būti dvejopa – alerginės arba nealerginės kilmės. Dažniausiai sergame nealergine astma, kurią alerginės organizmo reakcijos tik pasunkina. Ligos būklę blogina rūkymas, netinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, infekcijos. Tačiau galima sirgti astma ir nebūti nie-kam alergišku. Tad nėra vieno tvirto atsakymo.

– Kas, be žiedadulkių, dar sukelia alergiją?

– Alergiją gali sukelti bet kas. Net ir bet kuris vaistas gali sukelti alergiją. Maistas taip pat. Kūdikiams pirmas alergenas yra pienas. Vyresniame amžiuje alergiją sukelia riešutai. Net ir medžiagos, su kuriomis susiduriame aplinkoje, kai kurie metalai gali sukelti alergiją. Alergija gali pasireikšti sloga, astma, įvairių tipų bėrimais. Jautrūs kam nors alergiški žmonės gali pradėti tinti. Gali pasireikšti net ir sunkiausia alergijos forma – anafilakcija. Tada krinta spaudimas, prarandama sąmonė, prasideda pykinimas, vėmimas. Į maistą alergiški asmenys gali sureaguoti ir gastroenterokolitu, kai prasideda viduriavimas, vėmimas.

Gyvenantieji švarioje aplinkoje yra mažiau alergiški nei gyvenantieji ten, kur oras užterštas.

– Ar alergiškais gimstama, ar tokiais tampama?

– Ir taip, ir taip. Gimdami į pasaulį atsinešame tam tikrą polinkį į alergines reakcijas. Tačiau alergiją galima įgyti ir dėl netinkamų darbo sąlygų. Dažnai kepėjai yra alergiški miltams. Įtakos turi ir gyvenamoji aplinka. Jei užterštas aplinkos oras, alerginių reakcijų nikeliui daugėja. Jei gyvename švarioje aplinkoje, nikeliui esame mažiau alergiški. Alergija, kaip liga, nėra paveldima, tačiau yra paveldimas polinkis į alergiją. Nebūna, kad žmonės gimtų su vienokia ar kitokia alergija. Net jei tėvas turi alerginę slogą, vaikas nebūtinai ją turės. Tačiau tokio tėvo vaikas gali sirgti atopiniu dermatitu. Tad mes tik paveldime polinkį į atopines ligas.

– Ar įmanoma išgydyti alergiją?

– Šiandien negalime tvirtai pasakyti, kad mes galime panaikinti alerginę reakciją. Nebent imunoterapijos pagalba pakeistume imuninį atsaką į alergeną, į kurį žmogus nebereaguoja. Todėl rekomenduočiau vengti to, kas gali sukelti alergiją ir slopinti simptomus medikamentais. Jei ką nors keletą kartų suvalgėte ir po to sutinote, tai jau kitą kartą pagalvosite, ar verta valgyti tą produktą.

– Ar turi įtakos gyvenimo būdas?

– Taip, turi. Įsivaizduokime, jei vaikas serga alergine sloga, o jo aplinkoje rūkoma. Tad ir vaikui kyla didesnė rizika susirgti alergine astma. Taip pat rizika susirgti astma didėja, jei alergine sloga sergantis jaunuolis pats ima rūkyti. Užtat sportuojant rizika susirgti astma sumažėja. Tad gyvenimo būdas tikrai daug lemia.

Vadinamojo riešutų alergija kur kas dažniau pasireiškia anglosaksiškose šalyse nei Lietuvoje. Mūsų aplinkoje vyrauja lazdynas. O Anglijoje gausiai vartojamas riešutų sviestas, kuris yra jų kultūros dalis. Tačiau toks gyvenimo būdas padidina riešutų alergijos riziką.

Rūkymas sukelia įvairias ligas, jis gali būti lemtingas ir alergiškiems žmonėms.

– Ar lietuviai skiriasi nuo kitų europiečių savo alerginėmis reakcijomis?

– Ne, šiuo požiūriu nesame išskirtiniai. Kūdikiai alergiški pienui, vėliau – kiaušiniams. Vėliau jau pasireškia alerginės reakcijos į soją, kviečius, riešutus, žuvį. Bendra statistika rodo, kad alergiškų žmonių daugėja. Alerginių reakcijų spektras didėja, pati liga sunkėja. Kokios to priežastys, negaliu atsakyti. Yra daug teorijų, tačiau vienos teisingos nėra. Vienintelė išeitis – vengti alergizuojančių produktų ir kreiptis į gydytoją, kuris skirs gydymą, kad reakcijos būtų slopinamos.

Alergologai primena, kad pavasarį mūsų aplinkoje žiedadulkių koncentracija būna itin didelė. Jos nesunkiai prasiskverbia į kvėpavimo takus. Lietuvoje pavasarį šienligę dažniausiai sukelia žydinčių medžių (beržų, lazdynų, alksnių, skroblų, ąžuolų) žiedadulkės. Nepaisant šiuolaikinės medicinos laimėjimų, per pastaruosius 20–30 metų sergančiųjų alerginėmis ligomis daugėjo. Kas antras vaikas ir kas trečias suaugęs žmogus turi kokių nors problemų, susijusių su alergija. Alergija nėra visiškai išgydoma, tačiau jos simptomai gali būti sėkmingai gydomi ir kontroliuojami. Pirmiausia reikia vengti alergenų, po to vaistais mažinti alergijos simptomus. Jei kontaktai su alergenu tęsis, imuninė sistema gali ir toliau reaguoti į jį ir tuomet nepadės joks gydymas.

Rašyti komentarą