Mėlynoji vėliava – tik pinigų švaistymas?

Vien už tai, kad virš gelbėjimo stočių plevėsuotų mėlyna vėliava iš klaipėdiečių kišenės buvo sumokėta 8 tūkst. eurų už sezoną.

Mėlynosios vėliavos praėjusią vasarą plevėsavo dviejuose Klaipėdos paplūdimiuose – Smiltynėje bei Antrojoje Melnragėje. Klaipėdiečiams šis simbolis kainavo 8 tūkst. eurų už sezoną. Daug tai, ar mažai? Juolab kad už tuos pinigus nieko negauni, investuoti į infrastruktūrą ir švarą palaikyti tenka patiems.

Mėlynąsias vėliavas miestui šiemet oficialiai perdavė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis

Mėlynoji vėliava – tarptautinis paplūdimio kokybės ženklas, reiškiantis, kad kiekvienas čia ras aukščiausios kokybės paslaugų paketą, budinčius gelbėtojus, tikrinamą vandens kokybę. Mėlynoji vėliava suteikiama, jei paplūdimys atitinka aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, paslaugų ir saugumo reikalavimus.

Tačiau kai kurie klaipėdiečiai piktinasi, kad ir be Mėlynosios vėliavos paplūdimiai yra gerai prižiūrimi, o mokėti pinigus tik už etiketę – tuščias pinigų švaistymas.

Vėliava – tik vienam sezonui

Sprendimas dviem Klaipėdos paplūdimiams suteikti Mėlynąsias vėliavas priimtas Kopenhagoje, kur vyko nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos švietimo fondas“, vykdančios Mėlynosios vėliavos programą, tarptautinės tarybos posėdis.

Jo metu ir buvo įvertinti paplūdimiai bei prieplaukos, pretendavę gauti Mėlynosios vėliavos apdovanojimą šį vasaros sezoną.

Kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, savivaldybės ir paplūdimius prižiūrinčios tarnybos turi įgyvendinti nemažai vandens kokybės, aplinkosaugos švietimo ir informavimo, aplinkosaugos valdymo, saugumo ir paslaugų tarptautinių reikalavimų.

Mėlynoji vėliava dviem uostamiesčio paplūdimiams Klaipėdos savivaldybei kainuos 8 tūkst. eurų. Praėjusiais metais ji plevėsavo tik Smiltynės centriniame paplūdimyje.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui. Kitam savivaldybės vėl turi teikti paraiškas, kurios yra vertinamos. Be to, kartą per sezoną vyksta Mėlynosios vėliavos atstovų patikrinimas. Nustačius pažeidimų ir jų nepašalinus, šio kokybės ženklo galima netekti.

2009 m. Mėlynoji vėliava, plevėsavusi Smiltynėje, iš klaipėdiečių buvo atimta. Priežastis – stenduose esą buvo per mažai informacijos apie oro ir vandens būklę, neveikė tualetai, smėlyje pastebėta daug nuorūkų. Tuo metu miesto vadovai piktinosi, kad Mėlynosios vėliavos programos kuratoriai, gavę didelius pinigus, ne administravo ir nekontroliavo pliažų būklės, o esą tik atvažiavo ir nukabino vėliavą.

Abejoja naudingumu

Kiekvienais metais svarstant, ar verta skirti tūkstančius eurų ir pirkti Mėlynosios vėliavos vardą, Klaipėdoje pasigirsta skeptiškų nuomonių.

„Skeptiškai žiūriu į mėlynosios vėliavos statusą, bet esame įtraukti į šį žaidimą. Neringa, Palanga turi, tad kaip Klaipėda gali atsilikti? Visgi, mano galva, turistams svarbiau yra švarus vanduo, geras oras, saulė. Jei to nėra, jokia vėliava didesnio žmonių srauto nepritrauks“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė klaipėdietis Rimantas Taraškevičius.

Jis papasakojo, kad kai kuriose šalyse yra mokami paplūdimiai, kurių infrastruktūra nė kiek ne prasčiau išplėtota.

„Susimoki nedidelę sumą ir gauni gultą, yra dušai, pastatyta nedidelė scena, kurioje rengiami koncertai. Komfortas. Mūsų pajūryje turistų srautus apskritai reguliuoja ne koks nors statusas, bet orai“, – kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ svarstė R. Taraškevičius.

Tai gal teisūs skeptikai, kurie ragina nešvaistyti pinigų etiketėms, o verčiau juos investuoti kur kas naudingesnėms reikmėms?

Pavyzdžiui, tualetui moterų pliaže Pirmojoje Melnragėje.

Rašyti komentarą