Municipalinis būstas – efektyvi priemonė specialistams vilioti ir emigracijai stabdyti

Gyventi erdviame būste, nemokėti nuomos mokesčio, arba mokėti tik simbolinį, nemokėti jokių palūkanų bankams, o pagausėjus šeimai, persikelti į didesnį butą. Municipalinis būstas yra idėja, kurią siūlo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Klaipėdos skyriaus komanda. Tokiu būdu esą pavyktų pritraukti į miestą reikalingus specialistus, išlaikyti sparnus pakėlusias jaunas šeimas, tuo pačiu vilioti grįžtančiuosius iš emigracijos, be to būtų patenkintas būstų poreikis.

Klaipėdiečių idėja

Municipalinio būsto programa – yra vienas svarbiausių LVŽS Klaipėdos skyriaus programos  akcentų. Municipalinis būstas nuo socialinio būsto skirtųsi tuo, kad jame galėtų gyventi ne tik mažesnių pajamų miesto gyventojai, bet ir pridėtinę vertę Klaipėdai kuriantys specialistai.

LVŽS Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas Konstantinas Lotiuk

„Turime suprasti, kad mes negalime iškart kiekvieno miestiečio padaryti turtingais, bet galime kiekvienam miestiečiui suteikti saugumo jausmą jam pasiūlydami naujausią, aukščiausios kokybės gyvenamąjį būstą. Toks būstas būtų draugiškas šeimai, padėtų formuoti miesto bendruomenes. Daug darbų jau yra padaryta – numatytos galimos tokio būsto statybos vietos, yra bendradarbiaujama kartu su Švedijos municipalinių būstų asociacija (SABO), kuriama teisinė bazė. Kad ir kokios reformos dabar vyktų mieste, paprastai miestiečiai to nepajaučia. Municipalinis būstas iškart sprendžia socialinio saugumo, emigracijos, demografines problemas bei kardinaliai pakeičia tiek miesto, tiek regiono veidą“, – įsitikinęs LVŽS Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas Konstantinas Lotiuk.

Yra numatyti trys municipalinio būsto finansavimo šaltiniai. Į šį būstą galėtų pretenduoti kiekvienas Klaipėdos gyventojas, dirbantis ir kuriantis Klaipėdoje bei gaunantis legalias pajamas.

Kiti kriterijai būtų taikomi įvertinus į miesto ekonominės plėtros viziją – kokių specialistų reikia pačiam miestui. Socialinio ir municipalinio būsto programos būtų vystomos kartu.

Marius Baltiejus, Klaipėdos m. visuomenės veikėjas

„Klaipėdoje šią programą vystyti paprasčiausia, nes mieste žemės yra gražintos, o visa miesto teritorija jau yra suskirstyta detaliaisiais planais. Municipalinį būstą būtų galima statyti net trijose vietose – šiaurinėje, už ligoninių miestelio, Liepų gatvės tęsinyje, už Dangės upės, bei pietinėje dalyje, Taikos pr. tąsinyje. Mes rinktumėmės pastarąjį variantą“, – sakė municipalinio būsto idėjos autorius  Marius Baltiejus.

Jo manymu, lėšų savivaldybės, o ypač Klaipėdos miesto savivaldybė, turi per akis. „Kiekvienais metais klaipėdiečiai nepanaudojo po keletą milijonų eurų, kurie skiriami iš šalies biudžeto socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti. Pernai Klaipėdos miesto savivaldybė tam tikslui gavo 7,4 mln. eurų, o panaudojo tik 2 mln. Kitus turės grąžinti į biudžetą. O juk tie pinigai galėtų būti skiriami municipaliniam būstui statyti!“ – vieną iš finansavimo šaltinių siūlo M. Baltiejus.

Jis taip pat tvirtino bendravęs su kai kurių Klaipėdos uoste veikiančių didžiųjų įmonių vadovais, kurie sveikina šią idėją ir žada prisidėti prie jos įgyvendinimo skiriant lėšų tobulinat infrastruktūrą prie municipalinių būstų.

Pirmosios kregždės Seime

Beje, šiai klaipėdiečių pasiūlytai idėjai kai kurie Seimo nariai mėgina praskinti kelią parlamente. Siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms kaupti municipalinio būsto fondą. Tokios nuostatos išsakytos šiuo metu kai kurių Seimo narių pasiūlymuose keičiant Vietos savivaldos įstatymą. Tokiems pokyčiams ryžosi „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis, rašoma laikraštyje „Lietuvos žinios“.

Šiuo metu esą Vietos savivaldos įstatyme municipalinio būsto kategorija neapibrėžta, vartojamas socialinio būsto fondo terminas. Savivaldybėms priklausantys namai, jų dalys, butai yra priskiriami socialinio būsto fondui, tokie butai nuomojami teisę į socialinį būstą turinčioms šeimoms ir pavieniams asmenims.

Viena iš galimų vietų, kur būtų statomi municipaliniai būstai, yra sklypai Taikos pr. tęsinyje pietinėje Klaipėdos dalyje.

Įstatymą keisti siūlančių seimūnų nuomone, nepriimtina sutelkti dėmesį vien į mažas pajamas gaunančius gyventojus. Parlamentarų manymu, socialinio būsto pavadinimas gali žeminti žmogaus orumą. Tuo metu jauni žmonės, gaunantys vidutines pajamas, neišgali ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti padoraus būsto. Jie negali būti socialiai remtini, tačiau ir pasiturinčiais jų nepavadinsi.

Seimo narių teigimu, vidutines specialisto pajamas gaunančiam jaunam asmeniui, ypač jei jis gyvena vienas, įsigyti nuosavą būstą ar nuomotis jį ir mokėti visus komunalinius mokesčius yra praktiškai neįmanoma. Į tokią pat situaciją pakliūva ir trijų asmenų šeimos. „Todėl reikia pradėti kurti municipalinio būsto fondą. Tam tikrų kategorijų gyventojai – jaunimas, specialistai – iš jo galėtų išsinuomoti butus. Juose galėtų apsigyventi ir iš emigracijos norinčios grįžti šeimos. Jos dažnai turi 70–100 tūkst. eurų santaupų, bet priverstos jas išleisti būstui įsigyti. Taigi verslo pradžiai pinigų nelieka“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras J. Varžgalys, rašo „Lietuvos žinios“.

Nekilnojamojo turto plėtotojai – už

Panašią idėją siūlo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Ši asociacija seniai pasisako už tai, kad visavertėje būsto rinkoje turėtų būti galimybė nuomotis municipalinį, priklausantį savivaldybei, būstą. Taip būtų sudaroma galimybė legaliai sudaryti  ilgalaikės (5-10 metų) nuomos sutartis. Dalį būsto municipalitetai galėtų nuomoti už specialią, žemesnę nei rinkos, kainą labiausiai miestui reikalingų profesijų specialistams.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad  prioritetą reikėtų teikti tų specialybių atstovams, kurių šiuo metu labiausiai trūksta, skelbia portalas lrt.lt.

„Valstybė turėtų nusistatyti prioritetus: profesijos, kurios gyvybiškai svarbios. Galbūt Vilniuje trūksta medikų, Kaune mokytojų, o Klaipėdoje gaisrininkų ar policininkų. Valstybė yra darbdavys, o šios profesijos žmonės neretai būna vieni pirmųjų, kurie emigruoja, ieško darbo užsienyje“, – sako jis.

Pasak M. Statulevičiaus, viena iš būsto paramos formų galėtų būti municipalinio būsto suteikimas. „Municipalinis būstas tai sistema, kuri yra stipriose Vakarų valstybėse, tačiau Lietuvoje, deja, neveikia. Tai yra savivaldybės ir valstybės parama jauniems profesionalams, jaunoms šeimoms, kurių profesijų trūksta tame mieste ar regione. Tie būstai nėra kažkur užmiestyje, pakraščiuose ar kažkokie labai apleisti, kokie dažnai būna socialiniai būstai, kuriuos dar reikia remontuoti ir apskritai jie nelabai palankioje socialinėje terpėje yra, bet municipaliniai būstai paprastai būna patogiose susisiekimui vietose“, – teigia jis.

„Per 7–10 metų tie pinigai keleriopai sugrįžtų valstybei ir savivaldybei, kuri tame regione investuotų. Be to, reikia pagalvoti, ar nereikia suteikti kažkokios paramos žmonėms, kurie jau gyvena mieste, kurie ten nori likti ir nenori išvykti“, – teigia M. Statulevičius.

Miesto pareiga padėti miestiečiams

„Miestas turi galimybę pastatyti tiek papildomo būsto, kiek reikia patenkinti eilėse gauti socialinius  būstus esančių klaipėdiečių poreikius. Tokiu būdu galima sukurti tokį rezervą, kad kiekvienas žmogus, turintis teisę gyventi Lietuvoje ir turintis oficialų darbą bei pajamas, galėtų gauti savivaldybės skiriamą būstą. Už būstą nuomos mokėti nereikėtų, būtų mokamas tik komunaliniai ir  administravimo mokesčiai. Pagausėjus šeimai, pagal poreikį, būstas būtų keičiamas didesniu ir atvirkščiai“, – tokia šviesią ateitį piešia M. Baltiejus.

Jo manymu, municipalinio būsto programa turėtų veikti su dabar veikiančia socialinio būsto programa. Savivaldybės tikslas – mažinti gyventojų socialinę atskirtį. Tokiu būdu mažėtų socialinio būsto poreikis, o municipalinis būstas pradėtų vyrauti.

Komentaras.

Klaipėdos m. savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika

Almantas Mureika, Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas.

„Municipaliniam būstui, pritaikytam jaunoms šeimoms, planuoti kompleksiškai su želdynais, rekreacinėmis teritorijomis erdvės Klaipėdoje yra pakankamai.

Klaipėdos miestas turi ypač geras galimybes plėtoti municipalinį būstą. Esame beveik visą miestą suplanavę detaliaisiais planais, nagrinėdami kvartalais ne tik perspektyvinius plotus, bet ir esamų daugiabučių kvartalus. Daugelyje jų suformuoti ir nauji sklypai, kurie yra greta inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, todėl čia savivaldybės objektai galėtų atsirasti palyginti nebrangiai. Be to, Klaipėdoje žemės gražinimas buvusiems savininkams užbaigtas, turime daug plotų netoli centro ir gamtos, kurie neprivatizuoti žemės reformos valdymo miestuose metu. Šiuos privalumus turime panaudoti dabar, lenktyniaudami su kitais miestais investicijų ir darbuotojų pritraukimo procesuose. Ypač gera yra Aplinkos ministerijos iniciatyva skatinti savivaldybes daugiabučius renovuoti kompleksiškai, kvartalais, tvarkant viešąsias erdves. Tam esame gerai pasiruošę ir tuo pačiu galėtume kvartaluose statyti municipalinį būstą.

A. Mureika: reikia mąstyti plačiau

Labai svarbu išklausyti gyventojų, jaunimo lūkesčius ir panaudoti siūlomas geras idėjas, kad planuotojai dirbtų su visuomene neformaliai. Vieną gražesnių pasiūlymų miestui pateikė Paulius Zaviša – sodinti mišką mieste. Toks siūlymas – ne tik užstatymą, bet želdynus, miškus plėtoti yra labai logiškas, siekiant naujos kokybės.

Šiuo metu ekonomistai rengia strategijas,  kur Klaipėdoje numatoma statyti neaiškios paskirties mega-objektus. Derėtų įsiklausyti į visuomenės poreikius, ką statyti reikia jaunimui, kaip jį išlaikyti Lietuvoje. Municipalinis būstas  lengvatinėmis  sąlygomis suteiktas jaunoms šeimoms, reikalingiausiems regionui ir miestui specialistams, manau išspręstų ne tik regionų atskirties problemas, bet ir emigracijos sukeliamas problemas. Tuo tarpu miesto strategijoje siūlomi objektai nėra ekonomiškai pagrįsti kaštų ir naudos analize, jie nėra darnaus vystymosi pavyzdžiai, kuriami neišsaugant gamtinės, istorinės, vertingos aplinkos, jie supriešina visuomenę, sukurdami naujas problemas. Niekas nepateikė skaičiavimų – kaip tie nauji siūlomi uostai, muziejai, konferencijų salės gali atsipirkti. Akivaizdu, kad nėra ekonominio pagrindimo ir palyginimo socialiniais, darnaus vystymosi aspektais ką reikia plėtoti – municipalinį būstą ar mega-objektus. Nėra paklausta ir gyventojų – ko jiems labiau reikia. Dar daug esamų visuomeninių objektų – mokyklų, darželių, aukštųjų mokyklų pastatų yra nerenovuoti, pėsčiųjų zonos neįrengtos, želdynų teritorijos apleistos, naikinamos, rekreacinės taip pat. O mums siūlomos gigantiškos statybos. Ar nebūtų protingiau susitvarkyti tai kas yra arčiau gyventojų, jaunų šeimų tam, kad jos pajaustų Vyriausybės ir savivaldos dėmesį.

Municipalinis būstas lengvatinėmis sąlygomis suteiktas jaunoms šeimoms, reikalingiausiems regionui ir miestui specialistams, manau, išspręstų ne tik regionų atskirties problemas, bet ir emigracijos sukeliamas problemas“.

 

Rašyti komentarą