Panašėjame į Pagėgius

Klaipėdos centrinėje Atgimimo aikštėje nuspręsta padaryti veidrodį, kuriame atsispindėtų dangus. Taip esą bus įprasmintas jos pavadinimas. Architekto urbanisto profesoriaus Algio Vyšniūno manymu, dėl savo istorinio sluoksnio nebuvimo šis projektas galėtų būti įgyvendintas bet kurioje vietoje. Net ir prie ‚Švyturio“ arenos. Kodėl ne? Arba kokioje nors „Laivitės“ teritorijoje, arba net Kruizinių laivų terminale.

Profesoriaus Algio Vyšniūno manymu, pats daiktas turi idėją, o aikštė – ne. Todėl šis projektas galėtų būti įgyvendintas bet kurioje kitoje vietoje. Net ir prie “Švyturio” arenos, “Laivitės” teritorijoje, arba net Kruizinių laivų terminale.

„To „mėnulio“ nėra ko barti, tai gražus daiktas. Jį sukūrę menininkai niekuo dėti. Tačiau jis gali būti bet kur. Kritikuoti lyg ir nėra ko. Daiktas bus gražus, bet pagal savo koncepciją šviesiuoju paros metu jis nefunkcionuos. Klaipėdoje tapo įprasta naudoti lempučių ir šviesų triukus, kurie būdingi ne europiniam miestui, o kokiam nors Samarkandui. Tad bendrame kitų Lietuvos miestų kontekste Klaipėda tvarkoma nei gerai, nei blogai. Kaip kokie Pagėgiai. Europinius pinigus „įsisavina“, ir viskas“, – sakė A. Vyšniūnas.

Įprasmino  Atgimimą

Projektinius Atgimimo aikštės pasiūlymus pristatę UAB „Cloud architektai“ teigia, kad, išnagrinėję įvairią per pastaruosius du dešimtmečius publikuotą informaciją, atliktus tyrimus, studijas, recenzijas, pirmiausiai pastebėjo, jog niekas nesistengia įprasminti aikštės pavadinimo.

Projektavimo konkursą laimėję architektai pagrindiniu šios erdvės akcentu suprojektavo iki veidrodinio paviršiaus nupoliruoto plieno instaliaciją – „dangaus veidrodį“. Aplink šį akcentą bus integruota rūko instaliacija, o ant „dangaus veidrodžio“ paviršiaus numatoma suformuoti blyškų istorinio Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudą. Aikštės erdvę bus galima suskaidyti į skirtingiems poreikiams skirtas zonas – įkurdinti lauko kavines, amfiteatrą ir kt.

Vakare išmanaus apšvietimo pagalba aikštė virstų atgimimo dangumi – paviršiuje aplink „dangaus veidrodį“ esančioje erdvėje foninis apšvietimas atkartotų dangaus kūnų raštą, kuris specialia programa virš šios aikštės buvo nustatytas Lietuvai labai svarbią 1990 metų kovo 11 osios naktį. Atgimimas simbolizuoja represijų atsikratymą, laisvę svajoti, o svajojimas siejasi su žiūrėjimu į dangų.  Todėl dalelę šio dangaus architektai siūlo užfiksuoti aikštės viduryje. Anot architektų, pirmas sėkmingos aikštės principas – geras jos pasiekiamumas, tad siūloma kiek įmanoma atsisakyti laiptų, klombų, kurios trukdytų žmonių srautui patekti į šią erdvę. Kita svarbi sąlyga – turėti kuo daugiau atviros erdvės, nes tik taip galima užtikrinti norimą aikštės daugiafunkciškumą. Pasak architektų, dabar dirbtinės terasos trukdo laisvai judėti, trūksta erdvės renginiams, ribotos galimybės įrengti lauko kavines, aikštė nepritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.

Po Atgimimo aikšte bus suprojektuota ir apie 180 vietų požeminė aikštelė automobiliams statyti. Projektavimo sutarties vertė – 127 tūkst. eurų. Aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti 2018 metų antroje pusėje ir baigti per 2–3 metus.

Vakare aikštė “numirs”

Profesorius Algis Vyšniūnas

Architektas – urbanistas profesorius Algis Vyšniūnas galutinėje Atgimimo aikštės sutvarkymo koncepcijoje pasigedo konceptualumo. Daiktas turi idėja, bet pati aikštė ne. „Tas aikštės sutvarkymo projektas nekonceptualus. Juk anksčiau kildavo klausimas: aikštė ar kvartalas? Dažnas pasiėmęs seną atviruką rodydavo, štai, čia senasis biržos pastatas, čia – kvartalo užstatymas. Šita valdžia aiškiai pripažįsta, kad šita aikštė yra ne istoriška, o moderni. Modernumas taip pat gali būti įvairus. Gali tik padėti daiktą, tačiau dėdamas daiktą įjungti ir įvairių istorinių ženklų sistemą, susijusių su buvusiu užstatymu, su istorija. Tačiau dabar priimtas sprendimą istoriškumą traktuoti tik nuo kovo 11-ąją, nes „mėnulyje“ bus pavaizduotas toks žvaigždžių išsidėstymas, koks danguje buvo 1990 m. kovo 11-ąją. Tai yra labai ribotas požiūris. Nes istorinės kultūrinės tradicijos niekam nebereikia. Nes savivaldybės valdininkų mentalitetas siekia tik paskutinius 30 metų. Sprendimas nėra nei geras, nei blogas. Jis tik rodo požiūrį, kad aikštė yra moderni ir neistoriška. O joje pastatytas daiktas – labai gražus (kai kas teigia, kad autorius – Žilvinas Kempinas)“, – komentavo architektas.

Jis nepritarė ir senųjų pastatų bei gatvių tinklo atstatymo projekto šalininkams. „Jei kalbama apie atstatymą, reikia žiūrėti, ką atstatai. Ten juk nebeliko nieko autentiško, nei erdvių, nei funkcijų, nei gatvių tinklo, nei kvartalinės sistemos. Pastačius du dangoraižius (K ir D raides) apie atstatymą neverta ir kalbėti. Jau peržengta riba ir grįžti atgal nebeįmanoma. Todėl reikėtų kalbėti apie naujos erdvės kompoziciją. Aikštė, kaip erdvės tipas, Klaipėdoje kol kas suprantama tik kaip dangų planas. O juk pirmiausia reikėtų planuoti aikštės kompoziciją, perimetrą. Tokia, kokia ji planuojama dabar, ji neveiks. Vakare joje nebus žmonių, nes nėra kur užeiti. Net viešbutis yra nusisukęs į kitą pusę. O nusisukęs todėl, kad seniau aikštėje stovėjo Leninas, todėl turėjo būti pagarbi distancija.

Pastačius K ir D dangoraižius, o prieš tai – sovietinį viešbutį, ši teritorija buvo sudarkyta. Nebeliko nieko autentiško, nei erdvių, nei funkcijų, nei gatvių tinklo, nei kvartalinės sistemos. Jau peržengta riba ir grįžti atgal nebeįmanoma. Todėl apie gatvių tinklo, užstatymo sugrąžinimą nebeverta kalbėti.

Norint pradėti kalbėti apie aikštę, pirmiausia reikėtų rekonstruoti viešbutį, kad jis būtų atsisukęs ne į gatvę, o į aikštę. Ten kavinės, užsieniečiai, prasideda gyvenimas. Dabar viso to nėra. Šalia stovi rotušė. Tai sistema, kuri turi savo darbo laiką, jam pasibaigus užsirakina ir viskas. Juk ta pati rotušė ir merija galėtų daryti kokius nors viešinimus, kultūrinius dalykus, atliekant savivaldybės funkcijas galima suaktyvinti ir miestiečių gyvenimą. Skandalinga situacija su tuo tarpu, kur buvo gaisrinė. Dabar ten lošimų namai“, – apie Atgimimo aikštės „kaimynus“ kalbėjo A. Vyšniūnas.

“Komunalininkų” valdžios projektas

Jis apgailestavo, kad patvirtiname plane apie aikštę, kaip erdvę, nekalbama. Kalbama tik apie paprasčiausią dangų planą, komunalinę problemą. „Juk tame projekte kalbama ne apie erdvės formavimą, o tik sutvarkymą. Tai jau ne architektūrinis, o komunalinis uždavinys. Žinoma, kamuoja pralaimėjimo ir netekties jausmas, bet nei mitinguoti ar prieštarauti tokiam sprendimui nėra ko. Iš to, kas buvo pasiūlyta, pasirinktas ne pats blogiausias variantas, tačiau aikštės pagrindiniai formatai lieka šone. Dabartinis variantas yra kompromisas, kuris parodys, kad dabartinė karta nepajėgi „susiūti“ istorijos, modernumo, erdvinio formavimo ir urbanistinės struktūros. Tai valdžia, kuri nepajėgi suformuluoti socialinio užsakymo. To ji nepadarys, nes turi tik viešojo administravimo kompetenciją. Jokių rimtų mokslinių tyrimų, analizių, konkursų (viešų), jokių diskusijų nesugeba organizuoti. Kažkokie konkursai buvo, bet jie „nuskendo“ kabinetuose.

Man trūksta istorinio sluoksnio. O jį atkurti galima įvairiai – nuo autentiško atstatymo iki citatų, ženklų, kitų detalių“, – reziumavo profesorius A. Vyšniūnas.

Rašyti komentarą