Tai šokiruojantis momentas, kai Kinijos ir Filipinų pakrančių apsaugos laivai susidūrė naujausiame susirėmime ginčytinuose vandenyse – abi šalys kaltina viena kitą dėl vandenyno sunaikinimo.
Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba susprogdino Filipinų laivą, teigdama, kad jis manevravo ir „tyčia susidūrė“ su jų valtimi „neprofesionaliai ir pavojingai“.
Tačiau Filipinų valdžia Maniloje sakė, kad tai buvo pakrančių apsaugos laivas BRP Teresa Magbanua, kurį Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba be jokios provokacijos taranavo tris kartus ir Filipinų laivas buvo apgadintas.
Šis incidentas yra antrasis susirėmimas per kelias dienas netoli Sabinos seklumos, esančios maždaug 135 km į vakarus nuo Filipinų Palavano provincijos tarptautiniu mastu pripažintoje Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Filipinų laivas „Magbanua“ Sabinoje stovėjo nuo balandžio vidurio, kai Manila įtarė, kad Kinija gali pastatyti statinį užgrobti negyvenamą salą.
Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba smogė Filipinų laivui, teigdama, kad jis manevravo ir „tyčia susidūrė“ su jo laivu „neprofesionaliai ir pavojingai“.
Filipinų valdžia Maniloje pranešė, kad Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba tris kartus taranavo pakrančių apsaugos laivą BRP Teresa Magbanua.
Filipinų laivas „Magbanua“ Sabinoje stovėjo nuo balandžio vidurio, kai Manila įtarė, kad Kinija gali pastatyti statinį, skirtą negyvenamam atolui užgrobti.
Šis incidentas yra antrasis susirėmimas per kelias dienas netoli Sabinos seklumos, esančios maždaug už 135 kilometrų (85 mylių) į vakarus nuo Filipinų Palavano provincijos, esančios tarptautiniu mastu pripažintoje Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Kinija pretenduoja į beveik visus naftos ir išteklių turtingus Pietų Kinijos jūros vandenis ir neatsižvelgė į Filipinų, Vietnamo, Taivano, Brunėjaus ir Malaizijos priešpriešinius ieškinius.
Kinija turėjo tuos pačius įtarimus ir neseniai pateikė diplomatinį protestą prieš Filipinus dėl ilgalaikio laivo buvimo seklumose.
Pekinas sparčiai plečia savo kariuomenę ir vis labiau ryžtingai siekia savo pretenzijų į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, kuri yra labai svarbi tarptautinei prekybai.
Įtampa paskatino vis dažnesnius susirėmimus, ypač su Filipinais, ir gali užsitęsti su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra susaistytos Filipinų gynimo sutartimi.
Ilgamečiai teritoriniai ginčai taip pat susiję su kitais ieškovais, įskaitant Vietnamą, Taivaną, Malaiziją ir Brunėjų.
Kinija atmetė JT remiamos arbitražo kolegijos sprendimą, kuriuo buvo paneigti beveik visi jos istoriškai pagrįsti reikalavimai Pietų Kinijos jūroje.
Filipinų pakrančių apsaugos komendantas Jay’us Tarriela Maniloje sakė, kad „Magbanua“ vėl nuleido inkarą ir nesitrauks iš Sabinos seklumos „nepaisant persekiojimo, bauginimo veiklos ir aktyvesnių Kinijos pakrančių apsaugos veiksmų“.
Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Magbanua taranavo Kinijos pakrančių apsaugos laivas.
JAV pasmerkė „daugkartinius pavojingus tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė KLR (Kinijos Liaudies Respublika), įskaitant tyčinį BRP Teresa Magbanua taranavimą, kai šis vykdė teisėtas operacijas Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje“.
„Mes palaikome Filipinus ir palaikome tarptautinę teisę“, – sakė JAV ambasadorė Maniloje MaryKay Carlson X.
Pekinas sparčiai plečia savo kariuomenę ir vis labiau ryžtingai siekia savo pretenzijų į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, kuri yra labai svarbi tarptautinei prekybai.
Įtampa paskatino vis dažnesnius susirėmimus, ypač su Filipinais, ir gali užsitęsti su Jungtinėmis Valstijomis.
Ilgamečiai teritoriniai ginčai taip pat apima kitus ieškovus, įskaitant Vietnamą, Taivaną, Malaiziją ir Brunėjų.
JAV ne kartą perspėjo, kad yra įpareigota ginti Filipinus, jei Filipinų pajėgos taps ginkluotos atakos taikiniu Pietų Kinijos jūroje.
Antradienį JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno vadovybės vadovas admirolas Samuelis Paparo pareiškė, kad JAV kariuomenė yra atvira konsultacijoms dėl Filipinų laivų palydėjimo ginčijamuose vandenyse.
Kinijos pakrančių apsaugos, karinio jūrų laivyno ir palydos laivai reguliariai susiduria su Filipinų laivais, kai bando aprūpinti Filipinų jūreivius, dislokuotus Pietų Kinijos jūros dalyse, į kurias pretenduoja abi šalys.
Susirėmimams tampant vis priešiškesniems, dėl kurių buvo sužeisti filipiniečių jūreiviai ir apgadinti jų laivai, Filipinų vyriausybei iškilo klausimų, kaip remtis aljanso sutartimi su Vašingtonu.
Sabina Shoal yra netoli Antrojo Thomaso šolo, dar vieno židinio taško, kuriame Kinija trukdo aprūpinti Filipinų pajėgas.
Abi šalys praėjusį mėnesį pasiekė susitarimą, kad išvengtų tolesnių susirėmimų ant smėlio juostos.
Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos paskelbtas vaizdo įrašas rodo, kaip Magbanua taranavo Kinijos pakrančių apsaugos laivas.
JAV pasmerkė „daugkartinius pavojingus tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė KLR (Kinijos Liaudies Respublika)“.
Taip pat šeštadienį Japonija per Kinijos ambasadą pateikė oficialų protestą prieš, kaip ji vadino, Kinijos mokslinių tyrimų laivo įsiveržimą į jos teritorinius vandenis.
Paskutinis toks incidentas sukėlė nerimą tarp Japonijos gynybos pareigūnų, jau susirūpinusių dėl augančio karinio bendradarbiavimo tarp Kinijos ir Rusijos oro pajėgų.
Pirmadienį Tokijas taip pat protestavo po to, kai Kinijos karinis lėktuvas trumpam įskrido į Japonijos pietvakarių oro erdvę.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Linas Jianas antradienį pareiškė, kad jo šalis „neketina“ pažeisti kurios nors šalies oro erdvės.
