Pasiūlyta nauja vieta išoriniam uostui – jūroje

EKOUOSTAS, 1,2 km. nutolęs nuo Klaipėdos kranto.

Vienintelė tinkama vieta išoriniam uostui statyti – jūra ties Antrąją Melnrage. Tokią idėją uosto specialistams ir privačių įmonių vadovams pasiūlė iniciatyvinė grupė „Eko uostas“. Visuomenininkai uostą siūlo statyti beveik toje pačioje vietoje, kurioje 2007 m. Bendrajame Klaipėdos miesto plane numatyta sala.

Savo projektą, kuriam esą sukurti nereikėjo nė cento valstybės lėšų, užteko entuziazmo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijoje pristatęs „Eko uosto“ atstovas Martynas Marozas tvirtino, kad realizavus šią alternatyvą būtų nušauti visi zuikiai: „Ir uostas gautų tai, ko siekia, ir žmonės turėtų naudos“.

Buvęs Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas

Anot vieno iš idėjos autorių, buvusio žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, į salą būtų galima iškelti beveik visas šiuo metu prie Kuršių marios pakrantės veikiančias uosto įmones, o jų vietoje statyti brangų nekilnojamąjį turtą.

Uostai traukiasi iš miestų

M. Marozas prisipažino nesą uostų ekspertas, todėl su bendraminčiais išanalizavo daugiau nei 10 uostų Baltijos jūros regione, kelis Belgijos ir Olandijos uostus.

M. Marozas

„Yra ryški tendencija, kad didėja krovinių kiekis ir laivai. Uostai juda nuo miesto centrų į jūrą. Peržvelgėme visą galimybių studiją, tačiau jos atnaujinimas apima ne visas dalis. Iš ekonominės pusės ji puiki, bet dizaino sprendiniai nekvestionuojami. Nėra pakankamai įsigilinta į visas galima alternatyvas. O su alternatyviu sprendimu galima nušauti visus zuikius – norime pasiūlyti ekologišką alternatyvą, nes norisi, kad plėtra būtų tvari“, – dėstė M. Marozas.

Jo teigimu, vienintelė vieta, tinkanti uostui įrengti, yra jūra, maždaug 1,2 km atstumu nuo kranto ties Antrąja Melnrage. Ten esą būtų galima suformuoti salą, kurioje veiktų ne tik pramoninis uostas, bet jame liktų vietos ir žvejų laiveliams, ir pramoginėms jachtoms. Salos plotas būtų ne didesnis, nei KVJU direkcijos planuojamoje uosto plėtros perspektyvoje sudarytų naujos teritorijos pietinėje uosto dalyje ties Smeltės pusiasaliu ir ties uosto vartais prie šiaurinio molo.

Keliais šimtai metrų šiauriau 2007 m. Klaipėdos miesto politikai buvo nusprendę suformuoti salą.

Gyventojai nenukentėtų

Anot M. Marozo, net ir įrengus geležinkelius ir privažiuojamuosius kelius į jo siūlomą salą, jie netrukdytų gyventojams, neterštų aplinkos. Be to, nuo kranto atsivertų gražus vaizdas su ištisu salų archipelagu, vėjo jėgainių parku ir kt.

„Lietuva pakrantės turi mažai. Reikia, kad būtų geras (uosto) pasiekiamumas traukiniu, krovininiu transportu, vieta nebūtų saugomoje teritorijoje, ne arčiau kaip 500 metrų nuo gyvenamųjų teritorijų, o jūra gilesnė nei 15 metrų. Mes turime viso labo vieną tašką, kuris atitinka visus mūsų užsibrėžtus tikslus”, – kalbėdamas apie jau minėtą vietą jūroje kalbėjo M. Marozas.

Jo manymu, į salą, kurioje veiktų išorinis uostas, patekti būtų galima pastačius tiltą, arba iškasus tunelį. Abu inžineriniai statiniai kainuotų panašiai – apie 300 mln. eurų.

Saloje iš kranto pusės būtų suformuotos kopos, griežtai atskirtos poilsio ir gamybinės teritorijos. Be to, atsirastų galimybė už uosto suformuoti vėjo jėgainių parką atviroje jūroje.

Uostininkai atsargūs

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas pasidžiaugė, kad iniciatyvūs žmonės siūlo įvairius variantus, susijusius su uosto plėtra.

V. Dambrauskas

„Galima išsakyti tik asmenines nuomones. Aš matau ne neigimą, o bent jau rūpestį uosto plėtra. Yra įdomių pasiūlymų. Reikia nestabdant uosto plėtros surasti geriausią variantą. Pagrindinis klausimas – kaip įgyvendinti. Dabar uosto ir miesto santykiuose aštrių kampų nėra daug. Mažai uostų, kur yra tvarka ir požiūris į ekologinius klausimus yra tokie, kaip Klaipėdoje. Kuo toliau iškelsi į jūrą, tuo bus lengviau suvaldoma ir matoma galima tarša. Tačiau net pastačius išorinį, uostas iš miesto nepasitrauks. Yra valstybės apsisprendimas išeiti į išorę, tik klausimas kaip“, – dėstė V. Dambrauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad sunku būtų įsivaizduoti, kad privačios įmonės, suplanavusios savo plėtrą ir investavusios milijonines lėšas į esamą infrastruktūrą, viską ardytų ir pradėtų keltis į salą.

Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis pritarė kolegos teiginiui.

„Bega“ yra investavusi per 300 milijonų eurų, turime programą 10 metų į priekį, tai sunku suvokti, kaip viskas galėtų likviduotis. Labai naujos, įdomios mintys, kurias reikia analizuoti“, – iniciatyvą pagyrė, tačiau jai pritarti neskubėjo A. Kuzmarskis.

„Dėkoju, kad turite vizijas ir siūlymus, bet kuriant alternatyvą reikia matyti Klaipėdos uosto perspektyvą. Gali būti, kad tokiu atveju būtų užpustyta II Melnragė. Galbūt ne prie mūsų, o prie mūsų vaikų ir anūkų ta alternatyva bus reikalinga“, – teigė jis.

Gyrė iniciatyvą

A. Vaitkus

KVJU direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus neskubėjo džiaugtis, tačiau ir nekritikavo naujojo sumanymo. „Kad galėtume objektyviai vertinti šį projektą, mums reikėtų daugiau duomenų, nes iš šių vizualizacijų sunku daryti išvadas. Uosto direkcijos planai dėl uosto plėtros į išorę tolygiai eina su rengiamu Uosto bendruoju planu. Uosto plėtros į išorę projektas yra nagrinėjamas jau daugiau kaip 10 metų, buvo atlikta daugybė studijų. Kalbant apie vadinamąjį „Ekouostą“, kol kas matome, kad ši idėja yra pateikta tik kaip idėja, nematėme nei techninio, nei finansinio, nei teisinio pagrindimo. O tai yra labai svarbu realizuojant tokio tipo projektą. Pagal mums pristatytą idėją, šiose vizijose braižomas uostas yra kaip alternatyva jau esančiam uostui, į kurį būtų perkeliama dalis uosto įmonių, todėl mums yra suprantami uosto naudotų užduodami klausimai apie čia veikiančių bendrovių iškėlimą kažkur kitur, kai čia yra investuotos milžiniškos pinigų sumos. Kas kompensuotų visas šias išlaidas? Esame demokratinė teisinė valstybė, čia galioja ES teisės aktai, todėl tokia perspektyva teisiniu požiūriu, mano nuomone yra sunkiai įgyvendinama. Šiandien klausimų ratas yra kur kas didesnis nei atsakymų. Tačiau yra pagirtina, kad žmonės kuria, generuoja naujas idėjas, o ne tik užsiima nepamatuota kritika.“

Sala – per brangu?

KVJU direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas paaiškino, kad uostą ties šiauriniu molu statyti būtų naudingiau finansiškai, nes jį plėsti būtų galima ne iš karto, o palaipsniui.

„Siūloma sala būtų naujas uostas, kuriam reikėtų ir atskiro kanalo, ir geležinkelio stoties. Reikėtų turėti visiems 300 hektarų klientus, nes reikėtų pastatyti visą konstruktyvą. Krovos kompanijos tikrai nesirašys koncesijos ir perkėlimo sutarčių, o ties Melnrage mes galime pradėti ir su vienu klientu bei palaipsniui plėstis“, – aiškino A. Drungilas.

Išklausius uostininkų pasisakymus, A. Bogdanovas akcentavo, kad „siūloma tik idėja, kaip suderinti ekologinį ir ekonominį aspektą“.

„Mes pasiūlėme tokios pačios apimties plėtrą, kas sąlygotų panašią kainą. Galbūt ir dvigubai mažesnis uostas galėtų būti. Nereikėtų rištis prie tos formos. Tai labiau idėjos pristatymas nei reali vizija. Visgi manome, kad Lietuvos bendrajame plane turėtų būti įvertinta ir ta vieta“, – sakė vienas iš vizijos autorių A. Bogdanovas.

Naujas uostas – tik vizijose

R. Karbauskis

Seimo narys Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis „Bundančiai Klaipėdai“ sakė, kad jam, kaip ne klaipėdiečiui, buvo įdomu klausytis pristatymo, o taip pat išgirsti ir profesionalų nuomonę į siūlomą alternatyvą. Tačiau jis patarė neskubėti ir neforuoti nei vieno, nei kito varianto.

„Kalbos apie Klaipėdos uosto plėtrą į išorę yra dar labai ankstyvos, perspektyvinės. Kartais jos, artėjant vieniems ar kitiems rinkimams, aktualizuojamos. Tuomet ir pradedama kalbėti apie žalas arba naudas (šio projekto). Po šiandienos pokalbio akivaizdu, kad tai yra pakankamai tolimos perspektyvos klausimas, tačiau bet kokios alternatyvos leidžia į vis kitaip pasižiūrėti į jo sprendimą.

Pateiktas išorinio uosto variantas yra nei išskirtinis, nei idealus. Tiesiog jis kitoks. Manau, kad kuo daugiau pasirinkimų, tuo geriau. Kiekvienas variantas turi ir savų pliusų, ir minusų.

Per pristatymą supratau, kad tai dar nėra aktualu laike. Nors viešojoje erdvėje sudaryta tokia nuomonė, kad tai klausimas, kutris „dega“. Tačiau jis „nedega“. Nes potencialas krovos (dabartinėje uosto teritorijoje) dar yra labai didelis. Kita vertus, uostas daro viską, ką gali, kad gerintų ir ekologinius sprendimus.

Nors išorinis uostas ir būtų viena didžiausių investicijų Lietuvoje, tačiau tai nėra artimas projektas. Net ne artimiausio dešimtmečio“, – pridūrė R. Karbauskis.

Rašyti komentarą