Patyrę vadovai – kliūtis įsitvirtinti jaunimui

Nuo šių metų liepos pirmosios įsigalioja įstatymas, numatantis, kad valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai į darbą priimami tik konkurso būdu penkerių metų kadencijai, o tas pats asmuo įmonės vadovu galės būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tai galioja įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 10 darbuotojų. Įdomu tai, kad kandidatuoti galės ir dabartiniai šių įstaigų vadovai, nes laikoma, kad praėjo viena jų vadovavimo kadencija.

Per pastaruosius 10 metų Klaipėda prarado apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta.

Todėl net neabejojama, kad daugelis vadovų kandidatuos ir, tikėti-na, toliau liks savo postuose dar vienai kadencijai. O gyventojų Klaipėdos mieste kasmet mažėja. Moksleiviai, baigę mokyklas, išvažiuoja studijuoti į Vilniaus ir Kauno arba užsienio šalių aukštąsias mokyklas. Retas kuris jų sugrįžta į Klaipėdą. Tą savo metinėje ataskaitoje pažymėjo net Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.

1989 m. surašymo duomenimis Klaipėdoje buvo 202 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2018-aisiais beliko 149 tūkst. Viena iš priežasčių, kodėl jaunimui Klaipėda nepatraukli, nėra darbo, be to menka galimybė daryti karjerą.

Apie kokią karjerą svajoti, jei aplink vieni senukai?

Mūsų mieste apstu juridinių ūkinę veiklą vykdančių subjektų, kurių akcininkės arba steigėjos yra valstybė ar Klaipėdos miesto savivaldybė, o jų vadovai savo pareigas atlieka ilgiau nei du dešimtmečius. Beveik visi jie – pensininkai. Nepaisant garbaus amžiaus, daugelis jų nenoriai svarsto galimybę trauktis, nes yra įsitikinę, kad ėmus riboti kadencijų skaičių galiausiai pritrūks kompetentingų vadovų. Dar praėjusiais metais Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys svarstant įstatymo, kuriam įsigaliojus teks riboti vadovų kadencijų skaičių, pataisas pastebėjo, kad po ketverių vadovavimo įmonei metų „žmogus išsisemia”. Tačiau ilgaamžiai vadovai klaipėdiečiai laikosi kitokios nuomonės.

Nepralenkiamas šioje srityje – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Ligoninėje jis dirba nuo 1976 m., įstaigai vadovauti pradėjo dar gūdžiais 1982-aisiais. Po to kartelį darbavosi kitoje įstaigoje – Rolando Pakso Vyriausybėje sveikatos ministru. Tačiau po minėtosios Vyriausybės griūties vėl grįžo į „gimtąją” Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Apie tai, ar mėgins laimę ir dalyvaus konkurse dar vienai kadencijai, V. Janušonis nekomentavo. „Šiandien dar nekomentuosiu. Galiu tik pridurti, kad liepos 1 d. baigiasi net 80 proc. vadovų kadencijos. Ar dalyvausiu konkurse, nežinau. Formaliai tam jokių kliūčių nėra. Pagal Darbo kodeksą, pagrindinis vertinimo kriterijus – kvalifikacija. Tačiau šiandien šio klausimo nekomentuosiu”, – „Bundančiai Klaipėdai” sakė V. Janušonis.
Pačioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje apstu darbuotojų, kurie minėtoje įstaigoje pluša ne vieną ir ne du dešimtmečius.
Absoliuti rekordininkė – dabartinė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Savo darbą miesto administracijoje ji pradėjo 1990 m. rugpjūčio 1 d. 2010-aisiais ji trumpam išvyko į Vilnių, kur dirbo kultūros viceministre. Po metų grįžusi į Klaipėdą tęsė pradėtus darbus.

Miesto ilgaamžiai

Antrasis Klaipėdos „ilgaamžis” – vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika. Klaipėdos miesto savivaldybės Personalo skyriaus duomenimis, toje pačioje darbovietėje jis dirba nuo 1990 m. rugsėjo.

Trečia – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė, kuri šioje įstaigoje darbuojasi nuo 1993 m. rugsėjo 8 d.

Ketvirtas – Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas (nuo 1995 m. birželio 1 d.).

Toliau rikiuojasi Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas (nuo 1995 m. gruo-džio 27 d.),

Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė (nuo 1997 m. liepos 21 d.),

Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė (nuo 1997 m. balandžio 14 d.

Ne tik pačioje savivaldybėje, bet ir jai pavaldžiose įstaigose dirba la

Klaipėdos karalienės Luizės moksleivių centro direktorius  Aleksas Bagdonavičius buvusiems pionierių namams vadovauja nuo 1990-tųjų metų.  Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė įstaigai vadovauja nuo 1995-ųjų. Dar vienas kompetetingas  vadovas – Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos vaikų ligonininės vyriausioji gydytoja. Šiose pareigose ji taip pat dirba dvidešimt metų, nuo 1997-ųjų.

AB “Klaipėdos vanduo” generaliniu direktoriumi Leonas Makūnas dirba nuo 2004 m.  UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Šarūnas Reikalas vadovauja nuo 2003-ųjų. Tačiau yra  įstaigų, kurių steigėja valstybė , kurių  vadovai be pertraukos pluša ne vieną dešimtmetį. Tai ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės  vyriausiasis gydytojas  Jonas Sąlyga, kuris įstaigai vadovauja nuo pat jos įkūrimo 1992 m.

O kas prisimena, kada prasidėjo Klaipėdos apskrities  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos karjera? Ar yra tokių, kurie  prisimena pirmąsias Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriaus Rimanto Jono Pilipavičiaus darbo dienas šioje įstaigoje?

Rašyti komentarą