Perki mažiau, moki – brangiau

Viso pasaulio edukologams teks perrašyti vaikų vadovėlius, kuriuose mažieji skatinami taupyti, Klaipėdos miesto senjorams keisti savo kasdienius įpročius, o skalbyklų ir indaplovių gamintojams – keisti įrenginių programas ir atsisakyti taupymo režimo. Nes taupyti nebeapsimoka. Nuo šiol visi turės žinoti, kad kuo labiau  taupysi, tuo daugiau mokėsi.

Nauja ekonominė politika

Jau daugelis girdėjo, kad Klaipėdos daugiabučių gyventojams nuo kitų metų 4 proc. brangs šaltas vanduo. Spalio viduryje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 1,38 euro už kubą (be PVM) paslaugos kainą. Tačiau abonentinis mokestis mažėja 2 proc. iki 1,26 euro už butą per mėnesį (be PVM).

Todėl Julijonos ir Antano šeima, kuri indus plaudavo dubeny, pamazgomis nupildavo tualetą, kurie prausdavosi po dušu įsilipę į dubenį ir tik tris minutes, o skalbyklę naudodavo tik įjungę tapymo režimą, turės kraustyti į kitą miestą arba kviestis meistrą Seriožą, kad tas perprogramuotų skalbyklę ir išjungtų ekonominę funkciją. O pradinukų mokytojai, kurie savo ugdytinius ragino nepalikti atsukto vandens čiaupo ir pagal išgales taupyti brangiausią planetos turtą, teks kalbėti priešingai. Nes mažesnis suvartojimas reiškia kainos augimą.

Tokią ekonominę aksiomą nuo šiol turės įsikalti visi AB „Klaipėdos vanduo“ abonentai.

„Esminės priežastys, kodėl keičiasi paslaugų kaina vartotojams, yra mažesnis realizuotas geriamojo vandens kiekis, faktiškai įvykdytų investicinių projektų nusidėvėjimo sąnaudų, darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas“, – aiškina bendrovės atstovai.

Bendrovës “Klaipëdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makûnas.

„Klaipėdos vandens“ vadovas Leonas Makūnas „Bundančią Klaipėdą“ informavo, kad naujoji kaina bus taikoma nuo kainų patvirtinimo Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių tarybose arba VKEKK praėjus mėnesiui, nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Puolė teisintis

Tik gavusi „Bundančios Klaipėdos“ klausimus bendrovė „Klaipėdos vanduo“ suskubo teisintis ir aiškinti visuomenei, kodėl prireikė branginti vandenį. Praėjus savaitei, kai „Bundanti Klaipėda“ pasidomėjo apie mąžtančio vandens suvartojimo tendencijas ir kitas aplinkybes,  „Klaipėdos vanduo“ išplatino didžiulį tekstą, kuris (ne už ačiū, žinoma) buvo išspausdintas miesto laikraščiuose.

Vandentiekininkai teisinosi, esą parduodamo vandens kiekio mažėjimas, susijęs su Klaipėdos gyventojų skaičiaus mažėjimu, vis masiškesniu vandenį taupančių buitinių prietaisų (skalbyklės, indaplovės, maišytuvų ir kt.) naudojimu ir jų ekonomiškumo didėjimu, mažėjančiu vandens sunaudojimu pramonės įmonėse, yra vienas iš reikšmingesnių faktorių, dėl kurių, kaip rodo skaičiavimai, nuo ateinančių metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nežymiai didėja.

AB „Klaipėdos vanduo“ parengta statistika byloja, kad per pastaruosius 10 metų eksploatuojamų vandentiekio tinklų ilgis nuo 454 km išaugo iki 876 km, nuotekų tinklų ilgis nuo 439 km išaugo iki 746 km, aptarnaujamų vartotojų būstų skaičius išaugo 12 tūkst., arba 15,7 proc. Nepaisant to, į tai, parduoto vandens kiekis gyventojams sumažėjo 0,1 proc. O realizuotas vandens kiekis daugiabučiuose namuose, tai yra Klaipėdoje ir Gargžduose, krito net 10,5 proc. Iš viso per 10 metų bendrovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimai sumažėjo 8 proc. o pramonės

įmonių sunaudojamo vandens kiekis sumažėjo net 22 proc.

Norėjo didesnės kainos

Tuo pačiu „Klaipėdos vanduo“ verkšlena, kad VKEKK neleido kainos ar labiau didinti, nors bendrovė to ir prašė.

Esą dalies sąnaudų neleidžiama įtraukti į kainų skaičiavimą. Pavyzdžiui, VKEKK manymu, nuotekų infiltracija neturi viršyti 20 proc. Klaipėdoje lietinguoju periodu ji yra 50 proc. ir daugiau, nes esame žemumoje ir vanduo niekur neišbėga ir nesusigeria. Kainų komisija šį perviršį išima iš mūsų sąnaudų, teigdama, kad valydami tai, kas „nuo Dievo“, įrenginius naudojame neefektyviai, be reikalo eikvojame elektrą ir darbo jėgą, chemikalus ir kt.

Auga atlyginimai

Kitas reikšmingas faktorius, keliantis kainą, yra darbo užmokesčio augimas, užsakomajame straipsnyje dėsto „Klaipėdos vandens“ atstovai. Bendrovės darbuotojų atlyginimai po derybų su profsąjunga ir darbo taryba buvo didinti atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje bei minimalaus darbo užmokesčio didinimą.

Įmonėje dirba daug inžinerinio, gamybinio profilio darbuotojų, kurių paklausa rinkoje šiuo metu yra didelė, ir tai verčia šios srities darbuotojams kelti darbo užmokestį. Bendrovės darbuotojų atlyginimai 2017 m. kilo 7 proc., nuo 2018 m. pradžios – dar 5,5 proc. Didinant darbo efektyvumą bendrovėje buvo mažinamas darbo vietų skaičius. Tad darbo užmokesčiui skirtos išlaidos išaugo gerokai mažiau nei darbuotojų darbo užmokestis. Bazinių kainų skaičiavimuose buvo įvertintos 397,5 darbo vietos, o šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ yra tik 371,5 darbo vietos.

Geriamojo vandens kainos didėjimui įtakos turėjo ir 49,6 proc. pabrangęs III vandenvietės žemės nuomos mokestis.

Alaus daryklos UAB „Švyturys-Utenos alus“ gamybos iškėlimas iš Klaipėdos taip pat turėjo įtakos. Geriausiais laikais alaus darykla sunaudodavo per 16 tūkst. kub. m vandens per mėnesį ir išleisdavo per 8 tūkst. kub. m nuotekų per mėnesį, o dabar šie kiekiai siekia vos 1 tūkst. kub. m per mėnesį.

Gundo utopinės svajos

AB „Klaipėdos vanduo“ tikis, kad kainos kada nors mažės. Tačiau tai labiau panašu į utopiją. Dideli  lūkesčiai siejami su UAB „Neo Group“ paleista trečiąja gamybos linija, besikuriančiomis Klaipėdoje naujomis įmonėmis ir ypač su patvirtinta Klaipėdos ekonominio proveržio strategija „Klaipėda 2030“, užsakytame straipsnyje rašo bendrovės atstovai. Jeigu, kaip numatyta strategijoje, Klaipėdoje bus įkurta 2 tūkst. naujų įmonių, ypač kelios dešimtys didelių pramonės įmonių, jeigu bus sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų ir į Klaipėdą sugrįš 40 tūkst. gyventojų – tai tikrai teigiamai paveiks vandens vartojimo kiekius ir mažins jo kainą.

Vieni kitus palaiko

„Bundanti Klaipėda“ primena kad AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniu direktoriumi Leonas Makūnas dirba nuo 2004 m. Įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas – Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Įdomu tai, kad 2016 m. A. Šulcas kandidatavo į Seimą. Tuomet L. Makūnas „patrono“ rinkimų kampanijai paaukojo 600 eurų.

Tačiau tai nėra didelė suma. Mat, oficialiais duomenis, „Klaipėdos vandens“ direktorių, kurių yra 6, vidutinė alga trečiąjį 2018 m. ketvirtį siekė 3660 eurų. Naivu tikėtis, kad ir generalinis tiek gauna. Labiausiai tikėtina, kad L. Makūno alga siekia per 5000 eurų per mėnesį neatskaičiuos mokesčių.

Dar viena detalė. Gamybos „Klaipėdos vandens“ direktoriumi dirba Algirdas Špučys, Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir turto departamento, kuris ir kuruoja savivaldybių įmones, direktorės  Aldonos Špučienės vyras. Ši tarnautoja savivaldybėje tarnauja nuo 1997 m. liepos 21 d.

Rašyti komentarą