Problemų mokyklose nemažėja, tačiau gyventojai laimingi?

Perpildyti darželiai, nepakeliami mokesčiai už pailgintos dienos grupes, sunkios kuprinės ir nesudarytos galimybės daiktus palikti specialiose spintelėse. Tai tik dalis problemų, kurias vardija savo vaikus į mokyklas leidžiantys klaipėdiečiai. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė ciniškai teigia, esą švietimo paslaugomis miestiečiai yra labai patenkinti.

Darželiai perpildyti

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė, bendraudama su „Bundančia Klaipėda“ išvardijo aibes problemų, susijusių su švietimo paslaugomis Klaipėdos mieste.

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė, klaipėdietė A. Zarambienė

Anot A. Zarambienės, pagal higienos normas lopšelių grupėse privalo būti iki penkiolikos vaikų, darželių – iki dvidešimties. „Tačiau realybė yra liūdnesnė. Daug kur yra po 22-23 vaikus. Panaši situacija ir mokyklose. Daugelyje miesto ugdymo įstaigų klasių „komplektai“ yra pilni, arba virš normos. Pagrindinėse mokyklose 25 vaikai klasėse yra norma, o gimnazijose jų yra net iki 30. Natūralu, kad dėl didelio vaikų skaičiaus prastėja ir ugdymo kokybė. Mokytojai neturi galimybės skirti laiko vaikui, o dėl to kyla kitos problemos“, – perpildytų mokyklų ir darželių problemą iškėlė klaipėdietė.

Tiesa, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai abstrakčiai teigia, esą tokių atvejų yra pasitaikę vienoje kitoje priešmokyklinio ugdymo grupėje, kadangi priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir būtina tenkinti ugdymosi poreikį.

Spinteles siūlo pirkti patiems

Kita problema, kuria skundžiasi daugelio moksleivių tėvai, mokyklose trūksta rūbinių, „Bundančiai Klaipėdai“ sakė A. Zarambienė. „Žinau konkrečius atvejus, kad 5 ar 7 kvadratinių metrų ploto rūbinėse turi persirengti penkiasdešimt vaikų. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad prasideda stumdymasis patyčios, drabužių neradimas, daiktai išmėtomi. Daugelis tėvų teisėtai pageidauja, kad išleidus vaikų į ugdymo įstaigą ir pasirašius sutartį, būtų vaikams užtikrinamos normalios sąlygos.

Šia tema bendravome su daugelio ugdymo įstaigų vadovų. Jie argumentuoja, kad jie neturi patalpų, kurias būtų galima naudoti, kaip rūbines. Todėl jie siūlo pirkti arba nuomotis spinteles ir taip remti privatų verslą. Tačiau ne visi tėvai turi galimybių mokėti po 20-30 eurų per metus už tai, kad vaikas galėtų pasidėti mokymo priemones į spintelę. Mes laikomės nuostatos, kad spintelės yra ugdymo proceso dalis. Kad vaikams nereikėtų nešioti sunkių kuprinių ir nebūtų kenkiama jų sveikatai. Todėl savivaldybė turėtų rasti galimybių mokykloms skirti papildomų lėšų spintelėms įsigyti“.

Problema savivaldybei neatrodo rimta?

Bet ir ši problema Klaipėdos miesto savivaldybei neatrodo rimta, todėl jai neskiria jokio dėmesio ir pinigų spintelėms įsigyti siūlo prasimanyti patiems moksleiviams ir jų tėvams. Raštu pateiktame atsakyme neįvardintas Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialistas rašė, esą „šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Mokyklose nėra lygiavertė situacija: dalis mokyklų spintelėmis yra apsirūpinusios mokinių tėvų paramos lėšomis, dalis nuomojasi spinteles, dalis neturi spintelių. Pagal Higienos normas individualios mokinių spintelės mokykloje nėra privalomos, svarbu, kad būtų drabužinė viršutiniams mokinių drabužiams pasikabinti. Mūsų nuomone, šiame etape nebūtų tikslinga visoms mokykloms planuoti lėšas individualių, mokinių drabužiams ir daiktams skirtų, spintelių įsigijimui, kadangi mokykloms būtų sudarytos nelygios galimybės (kaip žinia, dalis mokyklų šias spinteles yra įsigijusios iš paramos lėšų ir kt.), todėl mokyklų, kuriose dar nėra spintelių, ar jų yra nepakankamai, vadovai turėtų šį klausimą apsvarstyti su mokinių tėvų bendruomenėmis dėl galimybės įsigyti minėtas spinteles kitų šaltinių lėšomis (pvz., iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kuris gali būti skirtas mokyklai, ir kt.)“.

Pailgintos dienos grupės

Vardindama situaciją ugdymo srityje A. Zarambienės teigė pastebėjusi, kad klaipėdiečiai už prailgintas grupes moka bene daugiausiai visoje Lietuvoje. „Vilniaus, Klaipėdos rajono ir Tauragės rajono savivaldybės yra sudariusios galimybes jas lankyti nemokamai. Dabar klaipėdiečiai už savo vaikus, jei jie po pamokų lieka mokyklose dar 5 valandas, verčiami mokėti po 59,9 euro per mėnesį. Kitose savivaldybės už tai reikia mokėti simbolinį eurą, kitur – po 30 centų už dieną. Klaipėdoje net jei vaikas toje grupėje lieka vieną dvi dienas per mėnesį, vis tiek reikia mokėti pilną kainą“, – stebėjosi klaipėdietė.

Pradinukai.

Ji pabrėžė, kad ši paslauga aktualiausia pirmų-antrų klasių moksleivių tėveliams.

„Mes ištisus metus prašėme Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus pagrįsti šią sumą, tačiau sulaukėme tik tokio paaiškinimo, kad surenkami pinigai skiriami mokytojų atlyginimams. Mes su mokytojais paskaičiavome, jei 24 mokiniai moka po 60 eurų, tai mokytojo atlyginimas turėtų siekti 1440 eurų. Net jei ir atskaičiuotum mokesčius, alga būtų kur kas didesnė, nei jie gauna dabar. Ant kai kurių mokytojų, jiems už popamokines grupes prideda po 100 eurų. Tad akivaizdu, kad mokesčio dydis nepagrįstas, Antra vertus, tai rodo savivaldybės požiūrį į šeimas. Vietoje to, kad padėtų vaikus auginti, apmokestina juos nerealiomis sumomis. Nors mažesnės ir skurdesnės savivaldybės randa būdų tą mokestį kompensuoti“, – požiūris į savo miesto gyventojus piktino klaipėdietę.

Problema aktuali tūkstančiams

Pailgintos dienos grupes Klaipėdoje lanko 1353 pirmų-ketvirtų klasių mokiniai.

Klaipėdos miesto savivaldybė pripažino, kad mokestis išties yra tokio dydžio ir jį ketinama keisti. „Mokestis už teikiamą pailgintos dienos grupės paslaugą nustatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-194 „Dėl atlyginimo už teikiamą pailgintos dienos grupės paslaugą savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo“. Mokesčio dydis priklauso nuo veiklos per dieną trukmės ir vienam asmeniui per mėnesį yra: kai grupė veikia 1,5 val. per dieną – 17,95 euro; kai grupė veikia 3 val. per dieną – 35,90 euro; kai grupė veikia 4 val. per dieną – 47,90 euro; kai grupė veikia 5 val. per dieną – 59,90 euro.  Už teikiamą paslaugą nemokama, jeigu mokinys gauna nemokamą maitinimą, yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių,“ – rašoma Švietimo skyriaus atsakyme.

„Bundančios Klaipėdos“ duomenimis, vis tik svarstoma galimybė atsisakyti mokamos paslaugos ir leisti vaikams pailgintos dienos grupes lankyti nemokamai.

Gyventojai patenkinti?

Žinant katastrofišką Klaipėdos miesto švietimo sistemos situaciją Klaipėdos miesto savivaldybės pūtimasis, esą klaipėdiečiai itin gerai vertina savo gyvenamąją vietą, o labiausiai patenkinti yra švietimo paslaugomis, skamba ne tik veidmainiškai, bet ir ciniškai.

Neseniai Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė, kad jos užsakymu buvo atliktas vartotojų pasitenkinimo viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis tyrimas. Apklausos metu buvo vertinamas Klaipėdos miestas kaip gyvenamoji vietovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbas ir Klaipėdos miesto savivaldybės teikiamos paslaugos. Miestiečių buvo prašoma įvertinti viešosios tvarkos užtikrinimo, komunalinio ūkio ir aplinkos tvarkymo užtikrinimo, kultūros, laisvalaikio ir sporto, švietimo, socialines paslaugas ir paslaugas verslui.

Geriausiai klaipėdiečiai įvertino mieste teikiamas švietimo paslaugas (8,4 balai iš 10 galimų).  Kalbant apie švietimą, palankiausiai buvo įvertintos neformaliojo ugdymo veiklos bendrojo lavinimo mokyklose, neformaliojo ugdymo įstaigų paslaugos ir bendrojo ugdymo mokyklų paslaugos. Vertinant kultūros ir sporto paslaugas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, aukščiausiai įvertintos bibliotekų paslaugos ir miesto švenčių renginiai.

Tyrimo metu buvo apklausti 801 nuolatiniai suaugę (18 metų ir vyresni) Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai. Tyrimas atliktas 2018 m. birželio–liepos mėnesį.

Rašyti komentarą