Ramūnas Karbauskis. Vakar įsitikinome, kaip nauja konservatorių dominuojama Seimo dauguma mus pasiuntė „į būdą“, o mūsų rinkėjus eilinį kartą sulygino su „šunauja“

Tai kas įvyko antrajame naujojo Seimo posėdyje galima pavadinti „naujos“ politinės kultūros pavyzdžiu. Dar niekada atkurtos Lietuvos Respublikos istorijoje nebuvo taip, kad didžiausia opozicinė frakcija neturėtų savo atstovo Seimo vadovybėje. Vakar tai įvyko. Pasirodo, kad visi priešrinkiminiai teiginiai apie demokratiją, siekį darniai dirbti Lietuvos žmonių gerovei, tebuvo tuščios kalbos. Nors dešinioji valdanti dauguma yra labai trapi, bet pasirinkta taktika, kada postais bandoma supriešinti opoziciją, suveikė puikiai. Akivaizdu, jog tai nereiškia, kad opozicijoje liko tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nes postais neįmanoma priversti bendradarbiauti su valdžia, kuri tarnauja siauriems verslo interesams, kuriai Tauta tėra „šunauja“, kurios sąskaita „neliečiamieji“ rūpinsis savo gerove. Bet tuo visi įsitikins truputi vėliau, kai darbą pradės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.

Dabar galima konstatuoti tik tai, kas jau įvyko, o tai galima įvardinti kaip ankstesnės politinės kultūros ir tradicijos sunaikinimą. 2016 ir vėlesniais metais, mes į įvairius postus Seime skyrėme Ireną Degutienę, Ingridą Šimonytę, Antaną Matulą ir kitus konservatorių frakcijos atstovus. I. Degutienė Seimo Pirmininko pavaduotoja tapo už ją balsuojant ir LVŽS Seimo nariams, nes politinė tradicija ir kultūra sakė, jog didžiausiai opozicinei frakcijai turi būti atstovaujama Seimo vadovybėje. Tai net ne pagarbos opozicijai klausimas, tai suvokimas, kad šimtai tūkstančių žmonių, balsavę už tą partiją, bus atstovaujami Seimo vadovybėje. Niekam, niekada per dvylika praėjusių Seimo kadencijų nekilo minčių, kad gali būti kitaip. Nekilo iki tol, kol per rinkimus laimėjo trys liberalios partijos, kurios šneka apie narkotikų ir prostitucijos legalizavimą, vienos lyties asmenų šeimas, apie vaiko pinigų mokėjimo mažinimą atskiroms vaikų grupėms, nenorą indeksuoti pensijas ir t.t.

Viso to jie dar negali padaryti, nes nesuformuota jų Vyriausybė, bet jiems užteko dviejų Seimo darbo plenariniuose posėdžiuose dienų, kad sugriautų ankstesnę politinę kultūrą ir tradiciją.

Jei kam atrodo, jog mums gyvybiškai svarbus Seimo Pirmininko pavaduotojo postas, tai tikrai klysta. Seimo Pirmininko pavaduotojai iš opozicijos yra daugiau politinės demokratijos, nei realios valdžios atstovai. Jie svarbūs tam, kad opozicija turėtų kasdienį ryšį su Seimo vadovybe ir galėtų betarpiškai dalyvauti Seimo vadovybės priimamuose sprendimuose.

Naujoji Seimo dauguma tokią galimybę iš mūsų frakcijos atėmė, nors joje dirba 32 Seimo nariai. Tą galimybę suteikė frakcijoms, kuriose dirba 10, 11 ir dvejose frakcijose po 12 Seimo narių. Konservatorių frakcija, kurią sudaro 50 Seimo narių turės tris Seimo Pirmininko pavaduotojus.

Tokia yra „naujoji“ politinė kultūra. Kada naujieji valdantieji dar kartą pasakys, jog ankstesnė valdanti dauguma nebuvo demokratiška, beliks virsti iš juoko, nes net didžiausi dešiniųjų valdžios liaupsintojai viešoje erdvėje, nesupranta, kam reikėjo savaitės bėgyje visai Tautai įrodyti, jog arogancija, kerštas, panieka oponentams bus šios valdžios vizitinė kortelė.

Per pirmąsias dvi naujojo Seimo posėdžių dienas, mes pamatėme kelis Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės spektaklius, kada ji ateidavo į mūsų frakciją, klausdavo mūsų nuomonės, tačiau sprendimai jau būdavo priimti ir net įvesti į darbotvarkę anksčiau, nei mūsų frakcija Pirmininkę informuodavo apie priimtą sprendimą. Naujoji Seimo Pirmininkė per dvi Seimo darbo dienas du kartus suvaidino analogišką spektaklį ir visiškai prarado mūsų frakcijos narių pasitikėjimą.

Geriau nemaloni tiesa, nei farsas, kuris virto patyčiomis iš 32 žmonių išrinktų Seimo narių. Nuoširdžiai netikiu, kad Viktorija Čmilytė pati tai sugalvojo, bet rezultatas kalba pats už save. Du kartus mūsų akyse buvo sakoma tai, kas neatitiko realių sprendimų. Tam turime 32 liudininkus, jei pati Seimo Pirmininkė to nebenorėtų prisiminti.

Net ir nesuteikus LVŽS frakcijai galimybės būti atstovaujamai Seimo vadovybės lygmenyje, patyčios nesibaigia – Seimo Pirmininkė ir jos aplinka užsispyrusiai bando įrodinėti, kad mums paskyrus opozicijos lyderį viskas savaime išsispręs, „pamiršdama“, jog mūsų frakcijos balsų jam išrinkti tiesiog nepakaks, jei pavyks susitarti su kitomis opozicinėmis frakcijomis dėl išrinkimo – jis kaip paprastai rotuos, taigi, nebūtinai bus LVŽS atstovas, ir tuo labiau – opozicijos lyderis net nėra Seimo vadovybė. Kadangi Seimo Pirmininkė yra patyrusi Seimo narė, net neabejoju, kad ji supranta, jog toks jos kalbėjimas – tėra paprasčiausias akių dūmimas, dar kartą bandant žeminti politinius oponentus.

Nesinori užbaigti minorine gaida. Mes dirbame, mūsų valios ir ryžto palaužti nepavyks. Tie patys naujieji valdantieji mus užgrūdino per praėjusius ketverius metus. Turime daug patirties, pakankamai idėjų, kad dešinioji valdanti koalicija negalėtų ramiai naikinti to, kas mūsų padaryta.

Suprantame, jog naujoji valdžia mums bando parodyti, kur mūsų „būda“, nes mūsų rinkėjus jie tradiciškai laiko „šunauja“. Galiu visus užtikrinti, jog turime pakankamai savigarbos ir drąsos apginti Lietuvos žmones nuo žeminimo ir patyčių, kurios neišvengiamos valdžia tapus tiems, kuriems Tauta tėra „runkeliai“, „vatnikai“, „šunauja“.

Nors naujoji valdžia to negirdės, bet jai adresuoju lietuvių liaudies išmintį – nespjauk į šulinį, kad nereikėtų pačiam atsigerti.

(info: www.lvzs.lt)

Rašyti komentarą