Iš šešėlio nenorintys išlįsti gyventojai – lyg priekaištas valdžiai

Sandra Lukošiūtė

Vienas mėgstamiausių valdžios kovos būdų – su šešėline ekonomika. Su šiuo „slibinu“ kovoja nueinanatys ir naujai į valdžią ateinantys politikai. Rezultatai? Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos ekonomikos vis dar skendi šešėlyje. Tarp kitų Europos šalių – mūsiškė vis dar tarp lyderių blogąja prasme.

Suvaldyti šešėlį pastangų buvo, yra ir bus labai daug. Kai kurie politikų užmojai gyventojuspiktina, kiti kelia juoką ar net nuostabą.

Bausmės negąsdina

Vien tik dėl šėšėlinių akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka įspūdingų sumų. Net paskaičiuojama, kiek konkrečiai praranda kiekvienas mūsų šalies pilietis, išlaikomas valstybės. Į tai nuolat apeliuoja ir Lietuvos valdžia, dejuojanti, kad būtent dėl šešėlinės ekonomikos negali suteikti kokybiškų paslaugų.  Suvaldyti šėšėlį pastangų buvo, yra ir bus labai daug. Kai kurie politikų užmojai gyventojus piktina, kiti kelia juoką ar net nuostabą.

Vis netyla kalbos apie atsiskaitymo grynaisiais ribojimą, priverstinę viusotinę gyventojų registraciją pagal gyvenamąją vietą, siūlyta organizuoti prekių pirkimo ar paslaugų kvitų loteriją, mažai uždirbantiems išsiuntinėti spalvoti vokai, apeliuojantys nedirbti už atlyginimą „vokelyje“. Tam, kad ištrauktų pinigus iš šešėlio, naujoji Vyriausybės galva su kai kuriais ministrais net išėjo į gatvę su šūsniu lankstinukų, agituodami žmones „negyventi šešėlyje“.

Valdžia kovoje su šešėliu linkusi didinti bausmes ir atsakomybę. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas parodė, kad bausmės nedaro įtakos žmonių sprendimams, pateisinant šešėlį ar tampant jo dalimi. Jiem svarbiau ne bausmių griežtumas, o tikimybė įkliūti. Kuo blogiau galvojama apie valdžią, tuo labiau pateisinamas ekonomikos šešėlis.  Pavyzdžiui, darbo rinkoje egzistuojantį šešėlį dažniau linkę pateisinti tie, kurie už nelegalų darbą gauna didesnį užmokestį, nes darbo santykių apmokestinimas – pernelyg didelis. Kita dalis gyventojų nemato prasmės mokėti mokesčius, nes, jų manymu, valstybės paslaugos yra nekokybiškos arba jų nepakanka.

Kokia situacija kitur?

LLRI duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastai įvairiose Europos valstybėse gerokai skiriasi. Didžiausias šešėlis užfiksuojamas Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalyse, mažiausias – Vakarų šalyse ir Skandinavijoje.  Prieš porą metų profesoriaus Friedricho Schneiderio atliktas tyrimas parodė, kad didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis buvo Bulgarijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Mažiausia bendrojo vidaus produkto šešėlinės ekonomikos dalis užfiksuota Šveicarijoje, Austrijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Paklausiausias – alkoholis

LLRI atliktas šalies šešėlinės ekonomikos tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje didžiausias šešėlis paplitęs tarp akcizinių prekių: nelegalaus alkoholio, cigarečių, kuro. Nelegalus alkoholis apima 22 proc. stipriojo alkoholio rinkos, nelegalios cigaretės – 20 proc., šiek tiek mažiau – 15 proc. rinkos siekia nelegalus kuras.  Prieš kelis metus atlikto panašaus tyrimo rezultatai apie nelegalias akcizines prekes buvo dar niūresni. Tačiau optimizmo neteikia tai, kad šešėlis iš Lietuvos po truputį traukiasi. Tai vyksta pernelyg lėtai.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis pagal pajamų ir akcizinių prekių įperkamumo santykį akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių. Šis santykis mažesnis nei mūsų šalyje yra tik Bulgarijoje.  LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas paaiškino, kad didžiąją dalį akcizinių prekių kainos sudaro mokesčiai: perkant alkoholinius gėrimus, valstybė pasiima 60 proc. sumokamos sumos, perkant ciagretes – 80 proc., o pilantis kurą – daugiau kaip pusę.

 

Dauguma surūkomų cigarečių Lietuvoje yra kontrabandinės. 80 proc. jų patenka iš Baltarusijos. Santykinai daugiausiai nelegalių ciagrečių pakelių rasta Šiauliuose, Šilutėje, Kaune ir Radviliškyje.

 

Šešėlis prisitaiko

Alkoholiniai gėrimai mūsų šalyje palyginti su pajamomis santykinai yra patys brangiausi Europos Sąjungoje. Tad net ketvirtadalis gyventojų tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktame tyrime teigia, jog jų aplinkos žmonės įsigyja nelegalaus alkoholio. Populiariausias tarp spiritinių nelegalių gėrimų – falsifikuota užsienio šalių produkcija ir naminė. Tokį alkoholį atitinkamai reguliariai perka per 70 proc. ir beveik 60 proc. gyventojų. Dauguma žmonių mano, kad nelegalus alkoholis yra lengvai prieinamas, ir ne tik suaugusiems. Daugiausiai nelegalaus alkoholio nuolat įsigyjama Telšiuose, Tauragėje ir Marijampolėje. Dauguma surūkomų cigarečių Lietuvoje yra kontrabandinės. 80 proc. jų patenka iš Baltarusijos. Santykinai daugiausiai nelegalių ciagrečių pakelių rasta Šiauliuose, Šilutėje, Kaune ir Radviliškyje. Kaip rodo LLRI atliktas tyrimas, pokyčių patiria nelegalaus kuro rinka. Nepaisant užkardų, ji prisitaiko prie šešėlio.

Anksčiau didžiąją dalį šešėlinio kuro rinkos dalį sudarė degalai, atvežami iš Kaliningrado ir Baltarusijos. Dabar vis dažniau užfiksuojami pažeidimai, kai organizuojamos nusikalstamos prekybos kuru schemos – sukuriamos fiktyvios įmonės Lietuvoje ir užsienyje, importuojami degalai ir jie perpardavinėjami vengiant PVM mokėjimo. Nelegalaus kuro daugiausiai suvartojama regionuose, esančiais arčiausiai pasienio su valstybėmis, nepriklausančiomis ES. Pasak V.Žukausko, kol žmonės sunkiai įpirks legalias prekes, tol naudosis šešėline ekonomika.

Mažėja kontrabandininkų?

Nelegalios akcizinės prekės dažniausiai parvežamos iš kitų valstybių. Pagal pasieniečių pateiktą statistiką matosi, kad įvežamų nelegalių akcizinių prekių mažėja. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pernai visuose pasienio punktuose iš viso sulaikyta 4 437 litrai kontrabandinio alkoholio, prieš dešimt metų šis skaičius buvo kur kas didesnis – 54 395 litrai. Tiesa, tada pasienio punktai dar veikė ir prie kaimyninės Latvijos, kur seniau buvo sulaikomi gana dideli kiekiai kontrabandinio alkoholio.

Panaši situacija ir su kontarbandinėmis cigaretėmis. Pernai sulaikyta 1 166 384 pakeliai nelegalių cigarečių, o prieš dešimtmetį – 2 992 942. Tačiau įdomumo dėlei šią statistiką galima palyginti su 2015 metais, kai pasieniečiai į Lietuvą neleido įvežti 2 277 586 pakelius cigarečių.

Rašyti komentarą