Stebuklingasis receptas miestui – tik mėlynasis bliuzas

Klaipėdos valdžia giriasi sukūrusi stebuklingą planą, tapsiantį panacėja emigracijai stabdyti, naujoms darbo vietoms kurti. Dar daugiau, valdžia tikisi, kad per 12 metų gyventojų mieste ne sumažės, kaip prognozuojama, iki 120 tūkst., o padaugės net iki 190 tūkst. Vadinamąją mėlynojo proveržio strategiją „Klaipėda 2030” pristatę jos autoriai apie tai, kaip bus įgyvendintas šis ambicingas dokumentas, kalba aptakiai ir tik bendromis frazėmis.

Centrinė Klaipėdos miesto Herkaus Manto gatvė. Net ir piko valandomis ja pravažiuoja vos vienas kitas automobilis, žmonių nematyti. Ko griebtis, kad žmonės norėtų gyventi Klaipėdoje?

Tačiau oponentai visas tame dokumente išdėstytas prognozes sumala į miltus ir įrodinėja, kad jame nėra nieko mėlyno, nėra jokio proveržio ir net nepanašu į strategiją.

Daugės gyventojų ir darbo vietų

Balandžio 9 d. visuomenei pristatytoje strategijoje numatyta, kad iki 2030 metų Klaipėdoje bus sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, bus įsteigta 2000 naujų įmonių, investuota 1,5 mlrd. eurų, o mieste gyventojų padaugės net 40 tūkst. Šiuo metu uostamiestyje gyvena 149,5 tūkst. žmonių. Jei strategija būtų įgyvendinta, 2030 m. mieste gyventų jau 190 tūkst. klaipėdiečių.„Klaipėdos miestas pirmasis Lietuvoje ėmėsi nelengvo, bet teisingo darbo kurti ekonominės plėtros viziją bendru sutarimu. Nors sakoma, kad strategija yra tik 10 proc. galutinės sėkmės, o likę 90 proc. – jos įgyvendinimas, visgi parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategi-ja, kurios savininkais jaučiasi visi dalyvavę, maksimizuoja jos įgyvendinimo tikimybę. Klaipėdoje jau sukūrėte kritinę masę iniciatyvių žmo-nių, kuriems rūpi Klaipėdos ekono-minė sėkmė, ir kurie jau žino, kaip konkrečiai pasiekti viziją”, – pristatyme aiškino Linas Dičpetris, „Ernst & Young Baltic” valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos šalyse.

Kaip? Nesako.

„Mes turime konkretų planą, kaip mėlynojo proveržio idėjas paversime kūnu. Partnerių pasiryžimą įgyvendinti strategiją rodo ir tai, kad dalį priemonių pradėjome įgyvendinti dar rengiant patį dokumentą. Ne mažiau svarbu, jog subūrėme komandą, nusiteikusią dirbti, kad iki 2030-ųjų Klaipėdą paverstume mėlynosios ekonomikos ir greitų sprendimų miestu. Dabar mūsų kartu su partneriais laukia „marato-nas” dėl Klaipėdos ateities. Aš tikiu, kad pasirinkome tinkamą taktiką, turime gerai įsibėgėti, kad finišuotume su geriausiu įmanomu rezultatu”, – skambius lozungus žurnalistams deklamavo Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.

Aritmetiškai suskaičiavus, pagal minėtąją strategiją, kasmet į miestą turėtų atvykti 3333 nauji gyvento-jai, kurie kiekvienais metais viduti-niškai įkurtų po 2000 naujų darbo vietų, įsteigtų po 166 naujų įmonių. Vadovaujantis šiuo dokumentu, jau po dvejų metų, 2020-aisiais, Klaipėdoje turėtų gyventi apie 160 tūkst. gyventojų ir įkurta apie 5000 naujų darbo vietų. Vidutiniškai. Na, gal keliais tūkstančiais mažiau.

Strateginės savivaldos instituto profesorius Stasys Paulauskas tokius planus pavadino vienu žodžiu: „Vėjai”.

Prof. S. Paulauskas, Strateginės savivaldos instituto vadovas.

S. Paulausko teigimu, turi būti sukurta trauka. O kokie gali būti traukos šaltiniai? Tai gerai apmokamos darbo vietos. Kad būtų kuriamos tokios darbo vietos, reikia įsileisti verslus, kurie čia pageidautų veikti. „Net ir Vilniuje yra aibė aukštųjų technologijų kompanijų, kurios įsikūrusios dangoraižyje. Pasiūlyk jiems Klaipėdoje konkurso tvarka išsinuomoti arba įsigyti žemę pajūryje, jie su malonumu atvyks. Bet niekas tuo nesirūpina. Jei nebus sukurta trauka, žmonės čia tikrai nevažiuos”, – trumpai drūtai rėžė profesorius.

Atidėliojama paskutinei minutei

Paklaustas, gal yra kažkokie stebuklingi sumanymai, kad žmonės ims nenutrūkstamu srautu važiuoti į Klaipėdą, V. Grubiauskas negalėjo atsakyti nieko konkretaus. Jis kalbėjo kažką apie maratono bėgiką, kuris jėgas paskirsto taip, kad didžiausią jų rezervą turėtų artėjant finišui. Kitaip tariant, viskas atidėliojama paskutinei minutei. Matyt tikimasi, kad per paskutinius dvejus trejus metus į miestą plūstels nauji gyventojai, o ties Jakų žiedų susidarys spūstys, norinčiųjų gyventi Klaipėdoje. Greičiausiai, mero įvardinta taktika panaši į nepažangaus studento pasiruošimą egzaminams, kuomet visą semestrą mušus dinderį puolama karštligišką mokytis paskutinę naktį. Tokios taktikos rezultatai niekuomet nebūna patenkinami.

Juolab kad V. Grubliauskas nieko konkretaus, kas bus daroma per pirmuosius metus, nesugebėjo įvardinti. Jis minėjo kažką apie skrydžių į Palangą plėtrą, apie planuojamą tarptautinę mokyklą, apie Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros transformaciją į daugiafunkcinį paslaugų centrą verslui, investuotojams ir talentams. Tačiau ar tai pritrauks tūkstančius naujų gyventojų, ar sukurs šimtus naujų darbo vietų?Strategijoje teigiama, kad didelis dėmesys bus skiriamas aukštai viešųjų paslaugų kokybei ir greitiems sprendimams užtikrinti – bus plečiamas skaitmenizuotai ir vieno langelio principu teikiamų savivaldybės paslaugų spektras, bus užtikrinta, kad investuotojai galėtų greičiau įsikurti Klaipėdoje bei kt.

Mažins biurokratizmą

Strategijoje skambiai parašyta, kad „Klaipėda – greitų sprendimų priėmimo miestas”. Tačiau daugelis investuotojų, jau turėję reikalų su projektų derinimu ar leidimų išdavimu Klaipėdos miesto savivaldybėje, keikiasi ir spjaudosi. Kai kurių verslininkų teigimu, su didesniu biurokratizmu ir vilkinimu nei uostamiesčio Architektūros ir urbanistikos skyriuje nesusidurta jokiame kitame šalies mieste. Atsakydamas į klausimą, kaip ketinama spręsti įsi-senėjusią problemą, V. Grubliauskas išvengė tiesaus atsakymo, tačiau žadėjo tam tikrus pokyčius.
„Taip ir ketiname spręsti šią problemą, kad atskirų skyrių ar atskirų skyriuose dirbančių personalijų sprendimai netaptų tai žiniai, apie kurią jūs kalbate. Vienas dalykas yra dirbti tą darbą pritraukiant investuotojus, sudominant juos galimybę juos čia investuoti dedant ant stalo konkretų portfelio, teikiant konkrečius pasiūlymus, kokia čia yra investicijoms tinkama terpė. Tuo pat metu, jei sugundęs ir suviliojęs investuotoją pakankamai operatyviais sprendimais, garsas, kad jie prikviesti moka, o įgyvendinti – ne, per pasaulį nueis greičiau, nei kad jie moka pritraukti. Todėl tai neišvengiamai reikia spręsti. Neišvengiami ir tam tikri pokyčiai struktūrose. Lai-ko turime, kita vertus, laiko ir ne-beturime. Todėl nemanau, kad kas nors nesuvokia šitų institucijų, dalyvaujančių tokių sprendimų operatyviame… nesupranta to, arba nuo to bėgs. To nebuvo. Gal to galėjo būti daugiau. Bet, kad to nebebus ateityje, galiu užtikrinti”, – sakė V. Grubliauskas.

Ar tai reiškia, kad vieno ilgiausiai Klaipėdos miesto savivaldybėje dirbantis architektas Almantas Mureika turės keisti darbo įpročius arba darbą?

Nieko panašaus į strategiją

Prof. S. Paulauskas, Strateginės savivaldos instituto vadovas, juokiasi, kad šiame dokumente nėra nieko mėlyno, nėra proveržio ir nėra jo-kios strategijos. „Pavadinčiau šį dokumentą „Vytauto bliuzas”. Nes bliuzas gal turi daugiau ryšio su mėlyna spalva”, – juokėsi profesorius. Tačiau surimtėjęs pridūrė, kad mėlynasis augimas yra ne šiaip sau nuo lubų nurašytas terminas, o paimtas iš 2014 m. parengtos Europos Sąjungos (ES) Mėlynojo augimo strategijos.

„Tai rimtas dokumentas, kuris orientuojasi į jūrų ir pakrančių (su turizmu) plėtrą, akvakultūros plėtrą. Tai reiškia, kad žuvis reikia ne gaudyti, o auginti. Taip pat orientuojasi į jūrų biotechnologijas (jūrų augalų ir gyvūnų panaudojimą, vaistų, kosmetikos pramonėje ir mityboje). Jūrų gavybą. Ne naftos ir du-jų gavybą, nes tai nebėra prioritetas, o mineralų, brangiųjų metalų išgavimą. Vokietija jau išgauna cirkonį iš Baltijos jūros dugno.

Toliau eina flagmanas – jūros energetika. Jei Lietuvoje būtų atverti keliai jūrų energetikai, tai investicijos į šį sektorių sudarytų 20 mlrd. eurų. Sklypai yra suplanuoti, paruošti. Keturios verslo kompanijos viską yra padariusios, bet… ši inovacija yra užblokuota”, – apgailestavo S. Paulauskas.į šį sektorių sudarytų 20 mlrd. eurų. Sklypai yra suplanuoti, paruošti. Keturios verslo kompanijos viską yra padariusios, bet… ši inovacija yra užblokuota”, – apgailestavo S. Paulauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad Vakarų šalyse labai stipriai modernizuojamas jūrų transportas, kuris pritaikomas elektros energijai ir atsisa-koma ekipažų, o prioritetai teikiami autopilotinėms priemonėms. Krova taip pat pritaikoma pervežimui konteineriuose ir ro-ro prie-monėse. „Pirmenybė turi būti skiriama smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Klaipėdoje, deja, prioritetas teikiamas tik stambiajam kapitalui. Paskutinis to Mėlynojo augimo bruožas yra inovacijos. Ne šiaip kažkokios naujovės, o kasdienė naujovių kūrimo ir įgyvendinimo veikla. Klaipėdos miesto pristatytoje proveržio strategijoje nieko panašaus nėra, gal vienas kitas fragmentėlis”, – konstatavo profesorius.

Turime nenaudojamų išteklių

S. Paulausko teigimu, norint padaryti proveržį, reikia iki šiol nepanaudotų išteklių mobilizavimo. Klaipėdos savivaldybės užsakymu sukurtame plane, anot profesoriaus, jokių naujų išteklių nematyti, tik deklaracijos ir lozungai. „ES jau seniai pereita nuo ekonomikos paradigmos prie darnaus vystymosi. Koks tai skirtumas? Ekonomika – yra alkanų žmonių savitvarkos vadovėlis. Jiems pagrindinis rodiklis – BVP, ir daugiau nieko nereikia. Labai gaila, kad ir Klaipėdoje, ir šitoje strategijoje išlikusi ekonomikos paradigma. Jokių ekonominių išteklių, kurie galėtų būti panaudoti proveržiui, neparašyti, jų ten nėra. Darnaus vystymosi požiūriu imami keturi indikatoriai. Darnus vystymasis turi būti ekonomiškas, ekologiškas, sveikas žmonėms, atsakingas prieš ateities kartas, nepalikti jiems problemų. Mūsų apta- riamame dokumente visų šių komponentų nėra”, – „Bundančiai Klaipėdai” konstatavo S. Paulauskas.

Jis priminė, kad darnaus vystymosi visuomenėje nėra alkanų žmonių. Klaipėdiečių, jo manymu, taip pat neliko alkanų. Todėl reikia siekti visaverčio gyvenimo trukmės ilginimo. Pagrindiniai rodikliai turėtų būti laimingumas, gerovė ir visaverčio gyvenimo trukmė, vardijo profesorius. „Kad įgyvendintume darnaus vystymosi paradigmą ištekliai turi būti: „žaliosios” technologijos, sveikatos technologijos, išmaniosios technologijos. Šitame dokumente šiek tiek rašoma apie išmaniąsias technologijas, kompiuterizaciją. Tačiau švariosios technologijos visiškai nepaminėtos.

Kokios yra tos švariosios technologijos? Jų yra keturios sritys: vėjo, saulės, išmanieji namai ir išmanusis susisiekimas. Šiuos išteklius panaudoję proveržį galėtume padaryti. Klaipėda apie tai net nenori kalbėti”, – sumalė į miltus skambiai pristatytąją strategiją profesionalas.

Neišnaudojamas didžiausias turtas

„O kodėl nėra strategijos? – klausia profesorius S. Paulauskas. – Nes neteisingi tikslai. Jie turėtų būti susieti su darniu vystymusi ir visaverčio gyvenimo trukme”. S. Paulauskas atskleidė visiems žinomą faktą, kad Klaipėda turi milžiniškus išteklius – žemę prie vandens. Į tai Mėlynojo proveržio strategijoje visiškai neatkreiptas dėmesys. Esą visose šalyse kuo arčiau prie vandens tel-kinių, tuo žemės brangesnė.

„Žemės kvadratinio metro kaina didėja pagal eksponentę. Visuose pasaulio miestuose pakrantėse statomi daugiaaukščiai pastatai. Nes žemė ten labai brangi. Kiekviena save gerbianti kompanija trokšta įsikurti kuo arčiau vandens. Jos pasiruošusios mokėti didelius pinigus, nes tai ir prestižas, ir grožis. Klaipėdoje šie milžiniški ištekliai visiškai nepanaudoti ir net nusikalstamai iššvaistomi”, – apgailestavo S. Paulauskas ir iškart pateikė pavyzdį, kad dideliame Klaipėdos miesto prekybos centre yra kirpykla „Buržua”. Joje vienas kvadratinis metras generuoja 20 tūkst. eurų pajamų per metus. Klaipėdos uoste kvadratinis metras – 69 eurus. Žemė uoste iš-nuomojama po 1,72 euro už kvadratinį metrą per metus. Už tokią kainą išnuomoti žemę prie vandens yra nusikaltimas. Taip švaistomi valstybės pinigai.

Manipuliuojama žodžiais

Seimo nario Dainiaus Kepenio nuomone, reikia ne aklai naudotis skambiais raktažodžiais „plėsime“, „gerinsime“ ir kitais, o įvardinti konkrečius žingsnius, kaip klaipėdiečių bendruomenei leisti gyventi saugiau, sveikiau ir laimingiau. „Galų gale svarbiausia ne kiekybė, o kokybė – gyventojų skaičiumi neretai yra manipuliuojama. Vienas svarbiausių uždavinių – sukurti sąlygas klaipėdiečiams gyventi ilga-amžį, sveiką ir laimingą gyvenimą. Ar tie planuotojai iš tikrųjų paklausė, ko nori patys klaipėdiečiai? Ar kas nors iš planuotojų suskaičiavo, kiek Klaipėdoje yra sveiką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių ir taip atsidėkodami už tokį gyvenimo būdą suteikė jiems nemokamą abonementą į sporto klubą ar muziejų? Vargu. Pasaulyje pasi-teisinusių projektų yra daug, reikia tik jais pasiremti“, – samprotavo Seimo narys.

1 komentaras

  1. klaipediete 2018-05-19

Rašyti komentarą