Uostas jau planuoja antrą terminalą

Kruizų apimtims didėjant Klaipėdos uostas jau dairosi vietos naujam kruizinių laivų terminalui.

Šių metų kruizinės laivybos sezoną Klaipėdos uoste pradėjo 160 metrų ilgio, su Portugalijos vėliava plaukiojantis, laivas „Astorija”, atplukdęs pusę tūkstančio turistų.

2017-aisiais metais Baltijos regione apsilankė apie 5 mln. kruizinių keleivių.

479 „Astorios” turistai kruizą pradėjo Londone, o į Klaipėdos uostą atplaukė iš Visbio (Švedija). Apie 200 laivo keleivių vyko į organizuo tas ekskursijas po Kuršių neriją, Klaipėdą ir Palangą. Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovės Romenos Savickienės teigimu, Klaipėdoje ekskursijos kruizinių laivų keleiviams parduodamos labai gerai. Didžiuosiuose laivuose, kurie atgabena 1 000 ir daugiau keleivių, ekskursijų parduodama 50-60 proc., o tokiuose mažuose kaip „Astoria” – net 80 proc.

Rekordiškai ilgas

„Šių metų kruizinių laivų sezonas ilgiausias per visą kruizinės laivybos Klaipėdoje istoriją. Pirmas laivas atplaukė balandžio 17-ąją, paskutinis į uostą užsuks spalio 19-ąją. Sezonas išsiskiria dar ir tuo, kad Klaipėdoje apsilankys net trys naujos kruizinės linijos, rekordiškai daug sulauksime laivų, kurie į Klaipėdą atplaukia pirmą kartą. Kaip ir įprasta, tokių laivų kapitonai bus pagerbti uostamiesčio ženklu”, – pasakojo Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Šiais metais į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai užsuks 60 kartų. Į miestą turėtų atplukdyti apie 80 tūkst. turistų. Specialistai skaičiuoja, kad kruizinis turizmas – apčiuopiama nauda miestui. Apskaičiuota, kad vienas kruizinis turistas krante vidutiniška palieka apie 50-70 eurų.

Ieškoma vietos naujai krantinei

KVJU direkcijos vadovas A. Vaitkus, pasitikęs pirmąjį kruizinį lainerį, teigė, kad neatsisakoma idėjos Klaipėdos uoste įrengti dar vieną krantinę, tinkamą kruiziniams laivams švartuoti. Juolab kad ankstesniais metais yra buvę atvejų, kai į uostą užsuko trys ir net keturi kruiziniai laivai, kurie visi netilpo Kruizinių laivų terminale.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus

„Šiandien man ypač džiugu, kad kai kurie Klaipėdos verslininkai, patys ilgai dirbę uosto versle, ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti teritoriją beveik pačiame miesto centre šalia uosto akvatorijos (turiu minty buvusios AB „Laivitė” teritoriją). Manau, tikrai rasime gerą viso to komplekso sutvarkymo sprendimą”, – sakė A. Vaitkus. Naujam kruiziniam terminalui reikėtų daugiau kaip 200 metrų kranto, kadangi naujieji kruiziniai laineriai bus ilgesni nei 300 metrų, juose gali plaukti per 4 000 keleivių. Pasak A. Vaitkaus, pirsą, kurį sudaro 21 ir 22 krantinės, šiaip ar taip reikia perstatyti. Todėl rekonstruojant būtų galima pritaikyti jį kruiziniams laivams švartuoti.

Miestas pasiruošęs

R. Savickienės teigimu, į Klaipėdą užsukę turistai galės rinktis iš gausybės įvairių maršrutų, dalis jų pritaikyta ir žmonėms su judėjimo negalia. „Esame pasiruošę sutikti visus į Klaipėdą atvykusius svečius – jiems parengti nauji maršrutai pėsčiomis ar dviračiais ne tik po Klaipėdos senamiestį. Siūlysime svečiams aplankyti ir karališkąjį Tauralaukį, Girulius ar Melnragę. Ypač didelį dėmesį šį sezoną skyrėme ir Smiltynei – tai vienintelė Klaipėdos dalis įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Parengtas ir maršrutas žmonėms su judėjimo negalia, kuris turėtų būti naudingas kruiziniais laivais atvykusiems svečiams. Džiaugiamės, kad ir privačių iniciatyvų dėka atsiranda įdomūs maršrutai, kurie leidžia pažinti miestą kitaip „Šachas Prūsijai. Karalienė Luizė”, Lietuvos šimtmečiui dedikuota ekskursija ir kt.” – pasakojo R. Savickienė.

Kruiziniais laivais atplaukusių turistų laukia ir daugiau naujovių. Vasaros pradžioje Uosto direkcijos iniciatyva, kruizinių laivų keleiviams ketinama pasiūlyti modernią naujovę – nemokamą elektroninį gidą. Ši mobilioji programėlė padės turistams susipažinti su uostamiesčio lankomiausiais objektais. Apie juos audiogidas pasakos trimis kalbomis. Projektui Uosto direkcija gavo Europos Sąjungos finansavimą pagal projektą „Žaliasis kruizų uostas”.

Reikia nustebinti

Tačiau sunku tikėtis, kad kruizinio laivo keleiviai, kurie pačiame laive yra visko pertekę, veršis į Smiltynės ar Girulių paplūdimius pagulėti ant smėlio. Laive veikia teatrai, kazino, restoranai, atviri ir uždari baseinai, SPA centrai, sporto klubai, yra įrengti mini golfo aikštynai, kai kuriuose yra kopinėjimo sienelės, bėgimo takeliai deniu aplink visą laivą, gausybė parduotuvių ir barų. Ekskursijas organizuojančios bendrovės „Klaipėdos Mėja” ekskursijų programų koordinatorė Monika praėjusiais metais portalui „Delfi” sakė, kad viskas priklauso nuo pirmojo karto. „Jei pirmoji išvyka keleiviams patiks, jie savo įspūdžiais pasidalins su laive esančiais ekskursijų pardavėjais. O tai turės įtakos siūlant būtent tą maršrutą. Todėl tenka kasmet sukti galvą, kuo paįvairinti tradicines ekskursija. Nes būna ir tokių keleivių, kurie į Klaipėdą atvyksta po kelis kartus, todėl stengiamasi, kad maršrutai būtų kuo įvairesni”, – kalbėjo ekskursijų programų koordinatorė.būna ir tokių keleivių, kurie į Klaipėdą atvyksta po kelis kartus, todėl stengiamasi, kad maršrutai būtų kuo įvairesni”, – kalbėjo ekskursijų programų koordinatorė.

Į vienintelį Lietuvos uostą atplaukiantys kruizų keleiviai paprastai renkasi ekskursijas po Klaipėdos miestą, taip pat ir po naujuosius gyvenamuosius rajonus, Kuršių neriją, Ventės ragą, iškylas Minijos upe į Mingę, apsilankymą Šaltojo karo muziejuje Plateliuose. Jaunesnio amžiaus keleiviai pageidauja ir aktyvių pramogų, todėl jiems siūlomi net plaukimai baidarėmis ar pasivažinėjimai riedžiais pajūrio dviračių takais.

„Taip pat sulaukiame ir išskirtinių pageidavimų: prašome nuvežti į Kryžių kalną, Vilnių ar tiesiog supažindinti su Lietuvos kaimu, su mūsų šalies gamta”, – pasakojo „Klaipėdos Mėja” atstovė.

Verslininkai baidosi

Kruizinių laivų keleiviai palankiai vertina viešnagę Lietuvoje, nors ir pasitaiko pastabų dėl nelygaus Klaipėdos senamiesčio grindinio, ar pramogų stokos.

„Laivas į Klaipėdos uostą atplaukia 7-8 valandą. Natūralu, kad atsiras ir pavienių turistų, kurie po miestą vaikščios savarankiškai ir galbūt norėtų užsukti ir į kokią nors parduotuvę ar kavinę, tačiau tokiu metu nė viena jų nedirba. Todėl tenka tartis su verslininkais, kad tą dieną, kai atplaukia kruiziniai laineriai, tokiu metu įstaiga dirbtų”, – prisipažino Monika.

Savo ruožtu patys verslininkai nėra patenkinti kruizinių laivų keleiviais.

„Gal ekskursijų organizatoriams jie ir duoda kokį nors pelną, tačiau mieste jie nėra linkę išlaidauti. O dėl vieno ar dviejų puodelių kavos versti darbuotojus laukti nuo 7 ryto nėra labai protinga. Užtat tie keleiviai labai mėgsta naudotis mūsų tualetais. Aišku, mokesčio už tai mes neimame, todėl mums tai jau nuostolis. Kainuoja ir popierius, ir plovikliai, ir vanduo, ir tualeto valymas”, – piktinosi vienas Klaipėdos senamiesčio verslininkų.

Senamiestyje veikiančios senienų parduotuvėlės savininkas taip pat nespirgėjo dideliu entuziazmu. Jo teigimu, antikvariatuose šios kategorijos turistai nėra linkę apsipirkinėti.

Kruizų tik daugės

Kai kuriose Viduržemio jūros regiono šalyse nesiliaujant kariniams konfliktams, didžiausieji kruizų operatoriai jau senokai atkreipė dėmesį į saugų, tačiau ne mažiau įdomų Baltijos jūros regioną. 2017-ais metais Baltijos regione apsilankė apie 5 mln. kruizinių keleivių. Preliminariais duomenimis, 2018 metais tikimasi sulaukti apie 5,5 mln. turistų, tad šio sektoriaus augimas sudaro 8,4 proc. 2017 metais įplaukimų skaičius Baltijos jūroje siekė 2497, o 2018 metais planuojamas įplaukimų skaičius – 2656. Planuojamas augimas – 6,4 proc.

Pagrindinės kruizinės laivybos tendencijos išlieka panašios, kaip ir pastaruosius 2-3 metus – statomi vis didesni kruiziniai laivai (daugiau kaip 4000 keleivių). Iki 2025 m. planuojama pastatyti daugiau kaip 90 naujų laivų. Jų vertė – apie 57,4 mlrd. USD. Šiuo metu pasaulyje yra apie 360 kruizinių laivų.

Per pastaruosius 20 metų metinis vidutinis pasaulinės kruizinės laivybos augimas sudaro 7,6 proc. Pastarųjų 5-7 metų augimas buvo ypač spartus: 8-10 proc. (priklausomai nuo regiono). 2019 metais planuojama 27,2 mln. kruizinių keleivių.

Naujų kruizinių linijų atsiradimas rinkoje – retas reiškinys, tačiau pastaruosius kelerius metus savo veiklą pradėjo trys naujos linijos: „Ritz-Carlton”, „Virgin Voyages”, „Viking Ocean Cruises”. Prognozuojama, kad Europos kruizinė laivyba per ateinančius 10 metų išaugs apie 60 proc., todėl daugelyje Europos uostų stebima kylanti tendencija, kuri, tikėtina, išsilaikys artimiausius 5 metus.

Todėl ir Klaipėdos uosto vadovybės siekis turėti dar vieną kruiziniams laivams tinkamą švartuotis krantinę yra dėsningas ir logiškas.

Rašyti komentarą