Home Verslas Kas ketvirtas jaunuolis sako, kad mokyklą paliko neturėdamas JOKIOKIO finansinio išsilavinimo

Kas ketvirtas jaunuolis sako, kad mokyklą paliko neturėdamas JOKIOKIO finansinio išsilavinimo

15
0


  • Tokios temos kaip skolos ir overdraftai nėra tinkamai padengti, tarkime, 18–21 m


Ketvirtadalis jaunuolių baigia vidurinę mokyklą neturėdami pagrindinių asmeninių finansų žinių, teigdami, kad apskritai negavo jokio finansinio išsilavinimo.

Remiantis Santander apklausa, iš dabartinės 18–21 metų kartos keturi milijonai suaugusiųjų sulaukė nemokymo tinkamai tvarkyti savo finansus.

Taip yra nepaisant to, kad finansinis švietimas prieš dešimtmetį, 2014 m., tapo vidurinių mokyklų nacionalinės mokymo programos dalimi.

Nacionalinė mokymo programa yra privaloma tik tarybų išlaikomoms mokykloms, o akademijos, nemokamos mokyklos ir privačios mokyklos neprivalo to daryti.

Praktiškai daugelis šių mokyklų taip pat moko asmeninių finansų ir pinigų valdymo.

Tačiau tik 13 procentų Santander apklaustų 18–21 metų amžiaus žmonių teigė, kad finansinė informacija, kurią jie išmoko mokykloje, buvo taikoma jų pačių finansams.

Žinių spraga: nepaisant to, kad tai yra mokymo programos dalis, mažuma jaunų žmonių teigia, kad jie negavo jokio finansinio išsilavinimo

Jie sakė, kad tokios temos kaip skolos, overdraftai, paskolos ir pirkite dabar, mokėkite vėliau, mokyklose nebuvo tinkamai padengtos.

„Santander UK“ pirmininkas Williamas Verekeris sakė: „Jaunų žmonių supratimas ir efektyvus pinigų valdymas yra labai svarbūs jų pačių gyvenimui, bet taip pat ir platesnei visuomenei bei ekonomikos augimui.

„Jiems suteikiant žinių ir įgūdžių, kad jie galėtų plėtoti sveikus, atsparius santykius su pinigais, daromas tiesioginis poveikis šalies ekonominiam stabilumui, nes mažėja individualios skolos, ugdomi investavimo įpročiai ir skatinamas verslumas.

Net 79 procentai jaunuolių niekada nėra sukūrę biudžeto, 76 procentai – neapmokėję sąskaitos, o 77 procentai – neatidėję pinigų netikėtoms išlaidoms.

Verekeris sakė: „Mūsų tyrimas kelia du svarbius klausimus: pirma, kad dabartinė mokyklos mokymo programa ne visada suteikia jauniems žmonėms žinių, reikalingų planuoti ir valdyti savo finansinę ateitį.

„Antra, dėl šios spragos jauni suaugusieji kreipiasi į galimai nepatikimus internetinius patarimus.

„Bankai turi svarbią galimybę susisiekti su jaunimu, teikdami prieinamas, patrauklias finansines konsultacijas, pritaikytas jų poreikiams ir pageidaujamoms platformoms“.

Santander teigia, kad bankai privalo teikti tolesnį savo klientų finansinį išsilavinimą, tačiau, nepaisant to, pažymi, kad 45 procentai jaunuolių pripažįsta, kad niekada nenaudojo savo banko siūlomų išteklių.

Socialinė žiniasklaida užpildo finansinio išsilavinimo spragą

Vietoj finansinių žinių, gautų iš šių institucijų arba iš mokyklos mokymo ar jų tėvų, daug jaunų žmonių Kreipkitės į socialinę žiniasklaidą, kad gautumėte finansinių patarimų.

Santander teigimu, vadinamieji „finansuotojai“, naudojantys tokias platformas kaip „TikTok“, dabar yra pagrindinis finansinės informacijos šaltinis 31 proc. Z kartos.

Ankstesni „Intuit Credit Karma“ duomenys rodo, kad šis skaičius gali būti artimesnis 36 proc.

Tai rodo, kad jaunuoliai naudojasi informacijos šaltiniais, kurie gali būti nepatikimi.

Socialinės žiniasklaidos paskyrose taip pat gali būti reklamuojami produktai, kurie nėra tinkami jų žiūrintiesiems, arba netinkamai paaiškinama tam tikrų finansinių produktų rizika.

Vidutiniškai moterys dažniau kreipiasi į socialinę žiniasklaidą, kad gautų patarimų dėl asmeninių finansų, nei vyrai – šiomis platformomis naudojasi 34 procentai, o vyrų – tik 27 procentai.

Tačiau maždaug 75 procentai moterų nuo 25 iki 45 metų teigė neturinčios reikiamų žinių, kad maksimaliai padidintų savo pinigų vertę, remiantis konsultacijų bendrovės „Think Stylist“ tyrimu, kuris rodo, kad socialinių tinklų patarimai neatitinka to, ko reikia priimti pagrįstus sprendimus.

Daugiau nei pusė šių moterų, 56 procentai, yra atsakingos už savo namų ūkio biudžeto tvarkymą.

„Žinome, kad jauni suaugusieji kreipiasi į socialinę žiniasklaidą ieškodami naujienų, įkvėpimo, apsipirkti, parduoti, todėl būtina, kad mes atsidurtume ten, kur jie yra ir ko jie iš mūsų prašo“, – sakė Verekeris.