Seimo nariai balsavo už draudimą laikyti ir prekiauti kailinių žvėrelių fermose Lietuvoje. Balsavime už šį įstatymo projektą dalyvavo 68 parlamentarai, o 25 pasisakė prieš, 15 susilaikė.
Draudimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Prezidentui Gitanui Nausėdai turi pritarti per artimiausias 10 dienų, o po jo pasirašymo prasidėtų pereinamasis laikotarpis ir numatomos kompensacijos. Gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai” vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigia, kad šis sprendimas yra istorinis ir Lietuva tampa šalimi, kurioje gyvūnai vertinami daugiau nei tik kaip pelningas verslas.
Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad prezidentas turėtų pasirašyti įstatymą, nes dauguma Lietuvos gyventojų pritaria šiam draudimui. Apklausa parodė, kad 55 proc. visų suaugusiųjų Lietuvoje pritaria draudimui, o tik 29 proc. mano, kad tokios fermos turėtų būti leistos.
Kailinių fermų draudimą palaikė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, teigdama, kad šis sprendimas yra atsakingas ir progresyvus. Ji pažymi, kad Europos Sąjungoje kailių paklausa smarkiai sumažėjo, o verslas daugiau nebetenkina gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių, o tik užgaidos.
Iniciatyvos priešininkai, tokiems kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Valius Ąžuolas, mano, kad šis sprendimas gali sunaikinti verslą be adekvatų kompensacijų. Jis ragina ūkininkus neskubėti nutraukti savo verslų ir tikisi, kad ateityje politikai, kurie palaiko šį draudimą, bus atšaukti.
Įstatymo projekto iniciatorė Aistė Gedvilienė sako, kad ši iniciatyva buvo kruopščiai išnagrinėta, įtrauktos įvairios šalies visuomenės nuomonės ir pateiktos kompensacijos verslininkams, kurie nutrauks savo veiklą. Šis įstatymas pasiūlytas po to, kai jau 19 Europos valstybės uždraudė kailinių fermas.
Sprendimas šalinti kailinių fermas Lietuvoje yra žingsnis link gyvūnų gerovės gerinimo ir atspindi didžiąją dalį gyventojų nuomonės, tačiau kyla klausimų apie verslo ateitį ir kompensacijų teisingumą.