Atsigulkite, sėdėkite ramiai, pailsėkite: jūsų smegenims reikia poilsio

Straipsnio turinys

Prastovos yra būtina gyvenimo dalis. Mokslas rodo, kad tai padeda mums būti sveikesniems, labiau susikaupusiems, produktyvesniems ir kūrybiškesniems. Tačiau kažkaip dažnai tai pamirštame.

Straipsnio turinys

„Prastova yra svarbi mūsų sveikatai ir kūnui, bet ir mūsų protui“, – sako Kalifornijos universiteto San Francisko medicinos mokyklos psichiatrijos skyriaus profesorė Elissa Epel.

Epelis ir kiti pripažįsta, kad daugelis iš mūsų jaučiasi taip, lyg švaistome laiką, jei nieko neatliekame, tačiau tyrimai rodo, kad nuolatinis „įjungtas“ kainuoja ir kaip svarbu leisti smegenims pailsėti. Mūsų smegenys nėra sukurtos taip, kad atlaikytų nuolatinę veiklą.

Net trumpiausios prastovos akimirkos ar pauzės yra svarbios, sako Robertas Poyntonas, knygos „Do Pause: You Are Not a To-Do list“ autorius.

Trumpos pauzės – ar kelis kartus įkvėpiate prieš įeidami į kambarį, ar 10 minučių pasivaikščiojate mišku – gali paskatinti būtiną savirefleksiją.

Straipsnio turinys

„Manau, kad mes manome, kad turime susitvarkyti su reikalais“, – sako Poynton, Oksfordo universiteto Anglijoje bendradarbis. Tačiau „jei mes visada susitvarkome su reikalais, neskirdavome laiko nuspręsti ar ištirti, ar tai, su kuo susitvarkome, yra įdomiausia, svarbiausia, vaisingiausia, žavingiausia, maloniausia ar sveikiausia“.

Išvengti smegenų perkrovos

Prastova skiriasi nuo nuobodulio, o tai rodo, kad tai, ką darote, jūsų nedomina, kaip praėjusiais metais „The Post“ pranešė „Brain Matters“ skiltyje apie tai, ką jums gali pasakyti nuobodulys.

Gerai nusistovėję tyrimai parodė, kad mažas kasdienis stresas gali sukelti tokį intensyvų mūsų kūno fiziologinių sistemų nusidėvėjimą, kad pastebime pagreitėjusį mūsų ląstelių senėjimą, sako Epelis, knygos „Telomero efektas“ bendraautorius. Epel pridūrė: „Dėmesingumu pagrįstos intervencijos gali sulėtinti biologinį senėjimą, nutraukdamos lėtinį stresą, suteikdamos mums laisvę susidoroti su sudėtingomis situacijomis be nusidėvėjimo ir suteikdamos mūsų kūnui pertrauką.

Straipsnio turinys

Straipsnio turinys

Tyrimai parodė daugybę, net trumpo poilsio, naudos smegenų sveikatai.

Vienas nedidelis tyrimas, paskelbtas žurnale Cognition, parodė, kad tie, kurie darydavo trumpas pertraukėles, geriau susikoncentravo ties užduotimi, palyginti su tais, kurie pertraukos nedarė. Tyrimo autoriai teigė, kad nuolatinė stimuliacija gali priversti mūsų smegenis priprasti prie veiklos, o tai galiausiai priverčia ją traktuoti kaip nesvarbią.

2022 m. žurnale PLOS One paskelbtoje metaanalizėje buvo nagrinėjama, kaip „mikro pertraukos“ gali paveikti gerovę. Apžvalgoje nustatyta, kad net 10 minučių pertraukos gali padidinti jėgą ir sumažinti nuovargį.

Poilsio laikotarpiai gali būti ypač naudingi ilgomis darbo dienomis. 2021 m., kai daugelis amerikiečių visą laiką dirbo nuotoliniu būdu, „Microsoft“ atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriamos dvi žmonių grupės: pirmoji surengė „Zoom“ susitikimus, o kita grupė padarė 10 minučių meditacijos pertraukėles tarp susitikimų. „Microsoft“ stebėjo 14 tyrimo dalyvių smegenų veiklą naudodama elektroencefalogramą (EEG).

Straipsnio turinys

Pirmojoje grupėje „tai, ką matote, yra smegenys, pripildytos kortizolio ir adrenalino“, – sako žurnalistė ir knygos „Nedaryk nieko: kaip atsiriboti nuo pervargimo, persistengimo ir nepakankamo gyvenimo“ autorė Celeste Headlee. „Jis pavargęs, patiria stresą, tikriausiai labiau irzlus ir tikriausiai mažiau užjaučiantis“. Kita grupė? „Skaisčiomis spalvomis matote, koks skirtumas (pertraukos)“, – sako ji. „Tai atsipalaidavusios smegenys“.

Išmaniojo telefono spąstai

Yra ryškus skirtumas tarp prastovos ir nuobodulio: pirmoji yra būtina veikla, kuri mus atgaivina, o antroji yra nemaloni būsena, kai norime užsiimti kita, sako Andreasas Elpidorou, Luisvilio universiteto filosofijos profesorius, tyrinėjantis nuobodulį.

Straipsnio turinys

„Nuobodulys yra tai, ką mes patiriame, kai mūsų užduotis ar situacija nepakankamai kognityviai mus įtraukia – ji nepakankamai mus domina, neskatina, patraukia mūsų dėmesį ar nesuteikia prasmės“, – sako jis.

Pagunda griebtis savo telefonų, kai mums nuobodu, nes jie yra paprastas būdas išvengti šio nemalonaus jausmo.

Nors tai nėra nieko blogo (mes visi tai darome), tai nėra puikus sprendimas nuo nuobodulio, nes tai pasyvi veikla, sako Jamesas Danckertas, kognityvinės neurologijos profesorius iš Vaterlo universiteto Ontarijo mieste (Kanada). „Out of My Skull: The Psychology of Boredom“ bendraautorius. Danckertas pridūrė: „Tai, ko iš tikrųjų nori nuobodulys, yra tyčia užsiimti tuo, kas yra prasminga.

Straipsnio turinys

Pradėtas naujas tyrimas, parodantis, kokį neigiamą poveikį mūsų mobilieji telefonai gali turėti mūsų sveikatai. Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų (kuri, anot Danckerto, kankina 4–8 procentus žmonių) tampa vis dažnesnė visame pasaulyje. Tai buvo siejama su fizinėmis sveikatos problemomis, tokiomis kaip skaitmeninis akių nuovargis ir gimdos kaklelio disko degeneracija, taip pat nerimas ir depresija. Kai kurie naujausi tyrimai taip pat rodo, kad tai gali paveikti mūsų smegenų struktūrą: Du tyrimai parodė, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų buvo susijusi su mažesniu baltosios medžiagos vientisumu ir mažesniu pilkosios medžiagos kiekiu smegenyse.

Ne šiuolaikinė problema

Tačiau mūsų nesugebėjimas atsipūsti vargu ar yra nauja problema.

Populiarioje 1994 m. sąmoningumo knygoje „Where You Go, There You Are“ Jonas Kabatas-Zinnas sakė, kad visas savo budrumo valandas užpildėme užimtumu, veikla ir blaškymusi. „Šiais laikais gyvenimas mums suteikia mažai laiko būti, nebent tyčia pasinaudotume galimybe“, – rašė jis.

Straipsnio turinys

1854 m. Henry David Thoreau klasikiniame filme „Walden“, sukurtoje iš daugiau nei dvejų metų, kai jis gyveno namelyje netoli Walden Pond Masačusetso valstijoje, jis rašė: „Neužtenka būti užimtam. Taip pat ir skruzdėlės. Kyla klausimas: „Kuo mes užsiėmę?“

Dauguma amerikiečių apie prastovą galvoja kaip apie tai, kas yra papildoma arba maloni – malonumas, kurį reikia užsidirbti tik atlikus visas produktyvias užduotis, sako psichologė ir Jeilio medicinos mokyklos psichiatrijos katedros docentė Amber Childs. Tačiau tyrimai rodo priešingai: prastovos yra pagrindinis žmogaus poreikis.

„Nėra vietos, kur būtų galima pasakyti, kad tai yra normatyvinė, laukiama, vertinama dalis to, ką reiškia būti gyvam, ką reiškia būti sveikam, ką reiškia būti vientisam ir ką reiškia klestėti. ji sako.

Straipsnio turinys

Įtraukite prastovos į savo gyvenimą

Atkurkite savo protą ir kūną šiais trimis patarimais.

Susikoncentruokite į nieką. Childsas sako, kad prastovos turėtų padėti jaustis pailsėję, atsinaujinę ir pasikrauti. Tai gali būti taip paprasta, kaip atsipalaiduoti prie laužo arba sėdėti lauke ir leisti mintims klaidžioti.

Dirbk aukštyn. Sėdėti ramiai 30 minučių per dieną yra puiku, tačiau tai pasiekiama ne visiems. Pradėkite nuo mažo: kai kitą kartą lauksite užsakymo išsinešimui ar pavėžėjimo namo, nieko nedarykite. Vietoj to, tiesiog egzistuokite.

Kai abejojate, atsigulkite. Epel tyrimai nagrinėjo gilaus poilsio, atkuriamosios būsenos, galinčios pagerinti mūsų fizinę ir psichologinę savijautą, naudą. Giliai pailsėti galite per jogą ir sąmoningumo meditaciją, tačiau Epel sakė, kad geriausias būdas yra tiesiog atsigulti ant grindų.

Norėdami gauti daugiau sveikatos naujienų ir turinio apie ligas, būklę, sveikatą, sveiką gyvenseną, vaistus, gydymą ir dar daugiau, eikite į Healthing.ca – „Postmedia Network“ narys.

Straipsnio turinys