Nuo 2025 m. gegužės Lietuvoje bus įgyvendintas pirkėjų mokėjimų grynaisiais suapvalinimas iki artimiausios penkių centų kartotinės, nusprendė Lietuvos Seimas ketvirtadienį. Šis sprendimas yra žingsnis atsisakant 1 ir 2 centų monetų naudojimo.
Suapvalinimo grynųjų pinigų mokėjimų sumų įstatymas buvo priimtas balsais 65 prieš 20, su 31 susilaikymu.
Konservatorius Seimo narys Mindaugas Lingė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, teigė, kad suapvalinimas yra naudingas tiek pardavėjams, tiek pirkėjams.
Tuo tarpu opozicijos Seimo narys Tomas Tomilinas iš grupės „Demokratai Lietuvai“ teigė, kad aplinkosaugos susirūpinimai nėra pakankamai svarūs motyvai atsisakyti mažos vertės monetų.
„Daugelis žmonių skaičiuoja kiekvieną centą. Kai žmogus susiduria su suapvalinimu, kuris nėra jo naudai, tai bus blogai jam, tai bus papildomas impulsas infliacijai,“ – pabrėžė jis.
Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad mažų vertės monetų gamyba yra brangi ir netarnauja ilgalaikiam ekonomiškumui, bei siekiant supaprastinti grynųjų pinigų apyvartą. Lietuva žengia svarbų žingsnį siekdama efektyvesnės ekonomikos ir mažesnių kaštų tiek valstybei, tiek piliečiams.
Suapvalinimas bus taikomas tik grynųjų pinigų mokėjimams, o elektroniniai mokėjimai ir toliau bus tikslūs iki paskutinio cento. Tai reiškia, kad vartotojų, kurie moka kortele arba elektroniniu būdu, kasdienybė iš esmės nesikeis.
Be to, įvedant suapvalinimo taisykles, tikimasi, kad tai padės mažinti apyvartinių monetų skaičių, taip sumažinant susijusias logistikos ir apdorojimo išlaidas. Tai taip pat turėtų palengvinti prekybos ir paslaugų sektorių darbą, nes bus mažiau būtinybės tvarkyti ir saugoti mažos vertės monetas.
Verta paminėti, kad panašios suapvalinimo praktikos jau sėkmingai įgyvendintos kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios parodė teigiamą poveikį tiek vartotojų patirčiai, tiek ekonomikos efektyvumui.